Izraelio kariuomenė pradėjo intensyvius smūgius ir pirminį puolimą prieš Gazos miestą
Izraelio gynybos pajėgos penktadienį paskelbė, kad Gazos miestas dabar laikomas „pavojinga kovos zona“. Pasak kariuomenės, jau prasidėjo pirminiai puolimo etapai, kurie apima tiek oro smūgius, tiek sausumos veiksmus.
Pirmiausia buvo smogta miesto rytiniuose ir pietiniuose rajonuose – Zeitoune ir Sabroje, kur, kaip teigia Izraelis, veikia „Hamas“ infrastruktūra. Kartu prie miesto pakraščių judėjo tankai, ruošdamiesi platesnei operacijai.
Kariuomenės pareiškime pabrėžta, kad šios operacijos tikslas yra „sunaikinti Hamas kariniu ir politiniu lygmeniu“ bei užtikrinti, kad judėjimas negalėtų atkurti savo veiklos.
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas pareiškė, jog „bus atverti pragaro vartai Gazos miestui“, kol „Hamas“ nesutiks su Izraelio sąlygomis – paleisti visus įkaitus ir visiškai nuginkluoti savo kovotojus.
Ši operacija vyksta mobilizuojant papildomą karinę galią: Izraelis paskelbė šaukiantis apie 60 tūkst. atsargos karių, kurie turėtų prisidėti prie didelio masto puolimo.
Humanitarinė krizė gilėja, tarptautinės organizacijos perspėja apie katastrofos grėsmę
Intensyvėjant puolimui, humanitarinė padėtis Gazos Ruože dar labiau blogėja. Izraelis paskelbė, kad stabdo anksčiau vykdytas dienos paliaubas, kurios leisdavo humanitarinei pagalbai pasiekti miestą.
Iki tol maisto ir medicinos atsargos galėjo būti tiekiamos nuo 10 iki 20 val. vietos laiku, tačiau dabar tokios galimybės nebeliko.
Jungtinių Tautų agentūros perspėja, kad tokia situacija gali turėti katastrofiškų pasekmių. UNRWA paskelbė, jog intensyvesni veiksmai Gazos mieste gali priversti dar apie milijoną žmonių bėgti iš savo namų. Tuo pačiu, Jungtinės Tautos įspėjo, kad teritorija gali netekti pusės ligoninių lovų, jei puolimas nebus sustabdytas.
Maisto saugumo ekspertai jau anksčiau patvirtino, kad Gazos mieste tvyro badas. Integruotos maisto saugumo fazių klasifikacijos (IPC) analizė parodė, kad išaugęs badavimas, vaikų nepakankama mityba ir ligos pasiekė ribas, kurios oficialiai leidžia deklaruoti bado būseną.
Humanitarinės pagalbos organizacijos, tokios kaip Norvegijos pabėgėlių taryba, tvirtina, kad dar iki puolimo jų veiklą smarkiai ribojo prieigos ir judėjimo draudimai, o dabar galimybės teikti pagalbą praktiškai išnyko.
Sugrąžinti dviejų įkaitų kūnai kelia klausimus dėl derybų ir paliaubų
Tuo pat metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė, kad iš Gazos Ruožo buvo sugrąžinti dviejų įkaitų palaikai.
Vienas iš jų – kibuce Be’eri gyvenęs Ilanas Weissas, kuris buvo nužudytas per 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ surengtą ataką. Jo žmona ir dukra buvo pagrobtos, tačiau vėliau paleistos pagal įkaitų apsikeitimo susitarimą. Antrojo įkaito tapatybė kol kas neskelbiama – jo palaikai dar identifikuojami.
Įkaitų šeimų organizacija – Hostages and Missing Families Forum – pareiškė, kad Izraelio vyriausybė privalo susitelkti į derybas. Pasak jų, tik paliaubos gali užtikrinti, kad bus grąžinti visi įkaitai, tiek gyvi, tiek mirę.
„Laikas baigiasi įkaitams. Laikas baigiasi ir Izraelio žmonėms, kurie neša šią naštą“, – sakoma forumo pareiškime.
Netanyahu savo ruožtu pažadėjo, kad Izraelis „nesustos ir nesiliaus“, kol visi įkaitai nebus pargabenti namo. Vis dėlto jis neparodė ženklų, kad šalis būtų pasirengusi svarstyti paliaubas, kurių reikalauja tiek šeimų atstovai, tiek dalis tarptautinės bendruomenės.
