Pakšo atominė elektrinė sumažino galią daugiau nei perpus ir gali būti visiškai sustabdyta
Rekordiškai nukritęs Dunojaus vandens lygis privertė Vengrijos Pakšo atominę elektrinę smarkiai apriboti elektros gamybą. Keturių rusiškų VVER-440 reaktorių, kurių bendra galia siekia apie 2 gigavatus, elektrinė veikė mažiau nei 50 proc. pajėgumu.
Pakšo elektrinė pagamina beveik pusę Vengrijoje suvartojamos elektros energijos. Jos operatorė MVM perspėjo, kad, vandens lygiui toliau krintant, per 24–72 valandas gali tekti sustabdyti visus keturis reaktorius.
Operatorės teigimu, dabartinio vandens srauto dar pakaktų reaktoriams aušinti, tačiau problema kyla dėl vandens paėmimo siurblių. Dunojaus lygis gali nukristi žemiau ribos, nuo kurios siurbliai nebegalėtų tinkamai atlikti savo funkcijos.
Pakšo elektrinėje paskelbta trečioji reagavimo pakopa, o ketvirtoji reikštų visišką reaktorių išjungimą
Pakšo atominėje elektrinėje žemo Dunojaus vandens lygio situacijos skirstomos į keturias reagavimo pakopas. Liepos 30 dieną elektrinė jau veikė pagal trečiajai pakopai nustatytas procedūras.
Pasiekus ketvirtąją pakopą, elektros gamyba būtų visiškai nutraukta, tačiau reaktorių aušinimas tęstųsi. Sustabdytai elektrinei per minutę reikėtų maždaug 5 kubinių metrų vandens, o veikiantiems reaktoriams reikia apie 100 kubinių metrų per sekundę.
MVM pabrėžė, kad elektrinė yra pasirengusi saugiai išlaikyti sustabdytus reaktorius net ir tuo atveju, jeigu itin žemas vandens lygis išsilaikytų kelias savaites. Vandeniui pakilus iki reikiamos ribos, reaktoriai būtų paleidžiami etapais, o visas procesas galėtų užtrukti kelias dienas.
Rumunija išjungė vieną Černavodės reaktorių, tačiau antrojo sustabdymą paskutinę akimirką atidėjo
Rumunijos valstybinė bendrovė „Nuclearelectrica“ dėl neįprastai žemo Dunojaus lygio nuo elektros tinklo atjungė pirmąjį Černavodės atominės elektrinės reaktorių. Bendrovė sprendimą pavadino prevencine priemone, skirta įrangos patikimumui ir branduolinei saugai užtikrinti.
Iš pradžių buvo paskelbta, kad liepos 30 dieną bus sustabdytas ir antrasis reaktorius. Vis dėlto per naktį specialistai išanalizavo jo veikimo parametrus ir nustatė, kad įrenginys kol kas gali būti saugiai eksploatuojamas.
Antrojo reaktoriaus sustabdymo grėsmė išliko, nes hidrologinės prognozės tebebuvo nepalankios. Abu Černavodės reaktoriai yra maždaug 706 megavatų galios ir įprastai pagamina apie penktadalį visos Rumunijos elektros energijos.
Dunojaus srautas Rumunijoje sumažėjo beveik tris kartus, o Vengrijoje pasiektas naujas rekordas
Dunojaus srautas ties įtekėjimo į Rumuniją vieta liepos 28 dieną buvo sumažėjęs iki 1 650 kubinių metrų per sekundę. Įprastas liepos vidurkis šioje vietoje siekia apie 4 750 kubinių metrų per sekundę.
Rumunijos vandens valdymo agentūra prognozavo, kad rugpjūčio 4 dieną srautas gali sumažėti iki 1 500 kubinių metrų per sekundę. Absoliutus minimumas – 1 400 kubinių metrų per sekundę – buvo užfiksuotas 1985 metais.
Ties Pakšu vandens lygis nukrito 28 centimetrais žemiau ankstesnio, 2018 metais užfiksuoto rekordo. MVM tokį kritimą siejo su ilgalaike sausra, aukšta temperatūra, šiemet nuolat išliekančiu žemu vandens lygiu ir palaipsniui gilėjančia Dunojaus vaga.
Elektros trūkumo grėsmę sustiprino karščio banga ir Vengrijos dujinės elektrinės gedimas
Visiškas Pakšo elektrinės sustabdymas sutaptų su laikotarpiu, kai dėl intensyviai naudojamų oro kondicionierių Vengrijos vakarinis elektros poreikis gali išaugti apie 20 proc. Papildomų sunkumų sukėlė gedimas didžiausioje šalies dujinėje elektrinėje Sazhalombatoje, dėl kurio prarasta dar apie 400 megavatų gamybos pajėgumų.
Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras nurodė, kad šalis gali importuoti nuo 3 600 iki 3 800 megavatų elektros energijos. Tokių pajėgumų teoriškai pakaktų Pakšo gamybos praradimui kompensuoti, tačiau elektros tinklo stabilumas priklausytų ir nuo vartojimo piko.
Didžiosios pramonės įmonės, įskaitant automobilių ir baterijų gamintojus, buvo raginamos savanoriškai mažinti vartojimą nuo 17 iki 22 valandos. Gyventojų taip pat paprašyta tuo metu nekrauti elektromobilių ir riboti oro kondicionierių naudojimą.
Nusekęs Dunojus trikdo energetiką, laivybą ir kuro tiekimą visame regione
Žemas Dunojaus lygis paveikė ne tik atomines elektrines. Serbijos didžiausia hidroelektrinė „Đerdap 1“ gamino apie 5 000 megavatvalandžių elektros per dieną – vos trečdalį įprastos paros gamybos.
Krovininės baržos ir tanklaiviai kai kuriose Dunojaus atkarpose galėjo gabenti tik 30–40 proc. įprasto krovinio. Dėl to Serbija per liepą gavo vos ketvirtadalį planuoto upėmis importuojamo kuro kiekio, o dalyje Rumunijos buvo sustabdyti keltai ir apribotas žemės ūkio laukų drėkinimas.
Su aušinimo problemomis susidūrė ir kitų Europos valstybių atominės elektrinės. Prancūzijoje dalis reaktorių buvo sustabdyta arba veikė mažesne galia dėl įšilusių upių, o Šveicarijoje analogiški apribojimai taikyti prie Arės upės veikiančiai Beznau atominei elektrinei.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Nuclear plants in Hungary and Romania cut output due to record low Danube level
https://tvpworld.com/94613468/hungary-romania-forced-to-cut-nuclear-output-due-to-record-low-danube-level
Reuters. (2026). Record low water levels force nuclear output cuts in Hungary and Romania
https://www.reuters.com/business/energy/hungarys-paks-nuclear-plant-could-shut-down-thursday-or-friday-pm-says-2026-07-30/
World Nuclear News. (2026). Danube’s record low leads to Hungary, Romania nuclear shutdowns
https://world-nuclear-news.org/articles/danubes-record-low-leads-to-hungary-romania-nuclear-shutdowns
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie kritinę situaciją Dunojuje ir jos poveikį atominėms elektrinėms Vengrijoje ir Rumunijoje. Jis yra aktualus ir svarbus skaitytojams, besidomintiems energetikos klausimais.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Dunojaus vandens lygio kritimą ir jo poveikį atominėms elektrinėms Vengrijoje ir Rumunijoje, remiasi oficialiais šaltiniais ir yra nešališkas.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja Dunojaus vandens lygio kritimą ir jo poveikį atominėms elektrinėms Vengrijoje ir Rumunijoje, kas tiesiogiai veikia regiono energetinę saugą. Ši tema yra svarbi Lietuvos auditorijai, ypač atsižvelgiant į energetikos iššūkius ir klimato kaitos poveikį.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Dunojaus vandens lygio kritimą ir jo poveikį atominėms elektrinėms Vengrijoje ir Rumunijoje, kas yra aktualu visuomenei. Jame aprašomos galimos pasekmės ir saugumo priemonės, todėl jis turi visuomeninę naudą.
Straipsnis kelia nerimą dėl kritinės situacijos su Dunojaus vandens lygiu ir atominėmis elektrinėmis, tačiau trūksta emocinės pusiausvyros ir psichologiškai saugaus tono. Jame dominuoja grėsmės ir neigiamų pasekmių akcentavimas, kas gali sukelti nepagrįstą nerimą skaitytojams.
