Statybininkai nugriovė dalį kinų sienos
Du statybose dirbantys asmenys išgriovė dalį istorinio paminklo – Didžiosios Kinų sienos. Netrukus po šio incidento juos sulaikė policija, prieš porą dienų informavo oficialios Kinijos Liaudies Respublikos institucijos.
Preliminaria informacija, statybininkai panoro sutrumpinti kelią į objektą kuriame dirbo ir pasitelkę ekskavatorių lankomiausiame Kinijos turistiniame objekte padarė nemažą tarpą. [1]
Gavusi informaciją apie incidentą, KLR centrinėje dalyje esančios Šansi provincijos valdžia nurodė kaip galima skubiau surasti piktavalius. Netrukus teisėsaugos organai nustatė, kad į istorinį paminklą pasikėsino 38-erių vyras ir 55-erių moteris. Juos rado pagal ekskavatoriaus paliktus pėdsakus.
Apklausos metu įtariamieji prisipažino, kad dėl sienos gerokai pailgėdavo kelias į tuos sklypus, kuriuose vyko darbai. Siekdami taupyti ne tik laiką, bet ir degalus, jie kelionę į darbo vietą nusprendė sutrumpinti primityviausiu būdu – nugriaudami kliūtį.
Didžioji Kinų siena vagiama seniai
Didžioji Kinų siena buvo statoma nuo 220 metų pr. Kr. iki XVII a. pradžios, kuomet į šalies sostą sėdo Minų dinastija. 1987 metais siena buvo pripažinta pasauliniu JUNESCO paveldo objektu.
Nepaisant įvertinimo, siena yra nuolatinis vandalų taikinys. 2018 m. vietos spauda rašė, kad gerai išsilaikę yra tik 8 proc. sienos, o 30 proc. vertinama kaip visiškai sunaikinta.
Statiniui nuolat kyla dvejopas pavojus – erozijos ir žmonių veiklos. Vietos gyventojai nevengia vogti sienos statyboje naudotų plytų ir naudoti jas savo reikmėms arba pardavinėti. Pastaraisiais metais turistai sienoje palieka vis daugiau asmeninių įrašų, kas taip pat gadina objekto išvaizdą.
Didžiosios Kinų sienos draugijos pranešime teigiama, kad praėjusio amžiaus viduryje dalis sienos reguliariai buvo griaunama tam, kad būtų galima panaudoti ją naujų statinių statyboms.
„Tuomet žmonės negalvojo apie jos vertę. Jeigu tik būtų galėję, jie būtų nugriovę visą sieną, o medžiagas panaudoję kažkam kitam“, – sakoma draugijos pranešime.
1984 metais, reaguodamas į prastėjančią sienos būklę, kinų lyderis Diang Siaopingas (Deng Xiaoping) pradėjo sienos atstatymo kampaniją, pareiškęs: „Mylite Kiniją, atstatykite Didžiąją Kinų sieną“. Vėlesnės šalies vyriausybės parengė sienos apsaugos teisinę bazę ir pamėgino susidoroti su vandalais. Deja, pasiekimai buvo abejotini, o sienos išsaugojimas ir toliau kėlė daug klausimų. [2]
Vandalizmas šioje vietoje klesti ir XXI a. Kinų žiniasklaida ne kartą rašė apie tai, kad vietos gyventojai stato prie sienos namus, rausia joje daržovių saugojimui skirtas duobes ar naudoja sieną kaip savo sodo dalį.
2002 metais Hebėjaus provincijoje esančio kaimo gyventojas ant sienos įrengė pisuarą. Tais pačiais metais tos pačios provincijos ūkininkai nugriovė apie kilometrą sienos ir plytas pardavė kelius tiesiančiai įmonei.
Didžioji Kinų siena vis dar stebina
Didžiosios Kinų sienos ilgis – 9000 km, įskaitant ir atsišakojimus – 21 196 km. 1400 metų be pertraukos statyta siena yra priskiriama vienam iš 7 pasaulio stebuklų. Siena minima KLR himne ir yra saugoma valstybės. [3]
Didžiosios Kinų sienos storis viršutinėje dalyje yra 5-6 metrai, apatinėje neviršija 7 metrų. Vidutinis sienos aukštis – 7 metrai, bet kai kuriose atkarpose jis siekia ir 16 metrų.
Didžioji siena sistemiškai buvo griaunama arba pati eižėjo. Per tris Cin dinastijos valdymo amžius ji beveik visiškai buvo sugriauta. Prižiūrima buvo tik vartais į imperijos sostinę tarnavusi atkarpa netoli Pekino.
D. Siaopingo pradėta atstatymo kampanija leido pritraukti į sienos atstatymo projektą tiek užsienio įmones, tiek privačius asmenis.
Kartais pasigirsta balsų, teigiančių, kad siena buvo pastatyta sąlyginai neseniai – XVI, XIX ar net XX amžiuje. Visos šios kalbos neturi pagrindo, o kyla dėl to, kad siena nėra vienodo aukščiau, matosi skirtingai klotos plytos, dalis jos sugriauta, o pastarąjį kartą ji buvo rekonstruota XX a. pabaigoje.
Nepaisant nuveiktų darbų, atokiau nuo turistinių maršrutų esančios sienos atkarpos ir toliau lieka apverktinos būklės. Jos griaunamos norint panaudoti senąsias plytas, kenčia dėl šalia besikuriančių kaimų, tiesiamų kelių ar geležinkelio linijų. Belieka tikėtis, kad KLR valdžiai užteks politinės valios apsaugoti šį architektūros paminklą nuo visiško sunaikinimo.
