Europos Sąjunga nerems „dronų sienos“
Lietuva ir Estija susidūrė su nesėkme – Europos Sąjunga (ES) atmetė jų paraišką finansuoti vadinamąją „dronų sieną“, skirtą pasienio su priešiškomis šalimis apsaugai. Apie tai pranešė Lietuvos Vidaus reikalų ministerija (VRM), pabrėždama, kad nors ES lėšų gauti nepavyko, investicijos į dronų technologijas išlieka prioritetu.
„Estijos ir Lietuvos pasienio tarnybos anksčiau teikė dronų projekto paraišką ES finansavimui gauti, siekiant pasienyje sukurti vadinamąją ‚dronų sieną‘, tačiau projektui finansavimas nebuvo gautas. Estija buvo pagrindinė paraiškos teikėja, Lietuva – partnerė,“ – teigė VRM[1].
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) patikslino, kad Briuselis paraišką atmetė šių metų kovo pradžioje.
„Dronų sienos“ idėja buvo pristatyta dar pernai gegužę, kai tuometė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paskelbė, kad kelios valstybės sutarė bendradarbiauti šioje srityje.
„Tai visiškai naujas dalykas – dronų siena nuo Norvegijos iki Lenkijos, kurios tikslas būtų dronų ir kitų technologijų pagalba saugoti mūsų sieną. Ne tik fizinė infrastruktūra, stebėjimo sistemomis, bet ir naudojant dronus ir kitas technologijas, kurios leistų mums taip pat apsisaugoti nuo nedraugiškų šalių provokacijų, užkardyti ir kontrabandos dalykus“, – anuomet sakė A. Bilotaitė[2].
Kodėl „dronų siena“ atrodė tokia svarbi?
VRM pabrėžia, kad pasikeitus saugumo situacijai regione – ypač po Rusijos karo Ukrainoje ir išaugusios įtampos pasienyje su Baltarusija – dronai ir kitos inovatyvios technologijos esą tapo būtinybe.
„VRM ir VSAT investuoja į droninių ir antidroninių pajėgumų plėtrą, tačiau šiuo atveju kalbame tik apie Lietuvos valstybės sienos apsaugą,“ – teigia ministerija.
Tai reiškia, kad be ES paramos Lietuva ir Estija turės ieškoti kitų finansavimo šaltinių arba riboti projekto mastą. Tiesa, nors ES finansavimas nebuvo skirtas, VRM užsimena, kad Lietuva neketina atsisakyti plano stiprinti pasienio apsaugą technologijomis. VSAT jau naudoja dronus stebėjimui, o antidroninės sistemos testuojamos siekiant apsisaugoti nuo galimų grėsmių. Tačiau be Bendrijos lėšų ambicingas bendras projektas su Estija kol kas lieka neįgyvendintas.
Bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių, tarp jų – ir valstybinės lėšos
VSAT vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį žurnalistams teigė, kad ES sprendimas nėra didelė kliūtis[3]:
„Nematyčiau didelės problemos, kad tas projektas nebuvo pasirinktas finansavimui, mes galėsime ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių šiam projektui.“
Jis pabrėžė, kad „dronų siena“ orientuota į regioninį bendradarbiavimą:
„Tai yra sistema, kuri leistų keistis informacija, aptikti dronus ir neutralizuoti. Buvo planuojama, kad būtų pasirinkti tam tikri sienos ruožai kiekvienoje valstybėje pilotiniams projektams įgyvendinti.“
Premjeras Gintautas Paluckas taip pat pripažino, kad be ES paramos neketinama sustoti ir tiesiog teks remtis nacionalinėmis lėšomis[4]:
„Akivaizdu, jog ir Briuselyje nevienodai matome, kuo gyvena mūsų valstybės narės ES. Ir lieka tik apgailestauti, kad šiuos klausimus turėsime spręsti savo nacionalinių valstybių pastangomis ir lėšomis.“
„Europa yra didelė, interesai skiriasi, ir kai kada tai, kas mums skauda ar mums yra svarbu, Europai būna nelabai“, – pridūrė jis.
Tiesa, kol kas kalbos apie finansavimą yra nukeliamos. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad prie „dronų sienos“ klausimo bus grįžta birželį Estijoje vyksiančiame susitikime su Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos, Suomijos ir Norvegijos ministrais[5].
„Aptarsime, kokia yra mūsų bendra pozicija būtent dėl tokios sistemos kūrimo,“ – sakė jis, pabrėždamas, kad sistema užtikrintų efektyvesnę sienų su Rusija ir Baltarusija stebėseną.
