Nausėda šaukia VGT: oro gynybos stiprinimas tampa prioritetu
Dronų grėsmė virš Lietuvos verčia imtis skubių sprendimų – prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį. Jame šalies vadovai ir atsakingos institucijos svarstys, kaip stiprinti oro gynybą bei reaguoti į vis dažnėjančius incidentus Lietuvos ir kaimyninių šalių oro erdvėje.
Prezidento patarėjo Rido Jasiulionio teigimu, posėdyje bus analizuojama pastarojo meto saugumo situacija regione, ypatingą dėmesį skiriant karinių dronų įskridimams. Taip pat planuojama aptarti tolimesnį integruotos oro erdvės apsaugos sistemos diegimą[1].
Įtampa ypač išaugo praėjusią savaitę, kai Vilniaus ir Utenos apskrityse dėl galimos oro atakos grėsmės buvo paskelbtas kodas „Raudona“. Gyventojai tuo metu buvo raginami nedelsiant slėptis priedangose.
Papildomų rūpesčių kelia ir civiliniai incidentai – oro uostams vis dažniau tenka stabdyti veiklą dėl į draudžiamas zonas patenkančių kontrabandinių balionų ar dronų. Specialistai perspėja, kad tokie pažeidimai tampa ne tik saugumo, bet ir nacionalinės gynybos iššūkiu.
Budrys tikisi daugiau paramos iš ES
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad po pastarųjų dronų incidentų Baltijos jūros regione Lietuva tikisi didesnio Europos Sąjungos įsitraukimo į regiono saugumo stiprinimą. Pasak ministro, vien politinės paramos nepakanka – būtinos konkrečios investicijos į antidronines sistemas, gyventojų perspėjimo infrastruktūrą bei priedangų plėtrą[2].
Apie tai jis kalbėjo Vilniuje vykstant Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Baltijos šalių prezidentų susitikimui. K. Budrys pabrėžė, kad rytinio flango valstybės negali vienos prisiimti visos saugumo ir ekonominės naštos.
Ministras taip pat priminė apie šiemet pradėtą „EastInvest“ platformą, kurią Lietuva įsteigė kartu su dar aštuoniomis ES valstybėmis. Šia iniciatyva siekiama stiprinti rytų sienos apsaugą bei skatinti investicijas į regiono gynybą.
Tarp prioritetų įvardijama „Rytų flango sargybos“ programa ir Europos dronų gynybos iniciatyva. K. Budrio teigimu, iš ES tikimasi ne tik finansinės pagalbos, bet ir spartesnių organizacinių sprendimų, o NATO turėtų imtis aiškių karinių veiksmų regione.
Dronai laikinai buvo sustabdę įprastą šalies gyvenimą
Tuo tarpu po dronų incidentų praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas perspėjo, kad gyventojai turi būti pasirengę dažnesniems perspėjimams apie galimas grėsmes iš oro. Pasak ministro, karas Ukrainoje vis labiau jaučiamas ir Baltijos regione – kariniai dronai bei įtartini objektai vis dažniau fiksuojami netoli Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijų.
R. Kaunas pabrėžė, kad nors absoliuti apsauga neįmanoma net stipriausioms pasaulio valstybėms, Lietuva aktyviai stiprina oro erdvės stebėjimo sistemas ir investuoja į modernesnes gynybos technologijas.
Praėjusio trečiadienio rytą dėl radarais užfiksuoto į droną panašaus objekto beveik dviem valandoms buvo paskelbtas oro pavojus Rytų Lietuvoje, o vėliau perspėjimai išplėsti ir į Vilniaus bei Alytaus apskritis. Incidentas trumpam sustabdė įprastą šalies gyvenimą – buvo nutraukti skrydžiai Vilniaus oro uoste, traukinių eismas, dalis įstaigų veiklos, o gyventojai raginti slėptis priedangose.
