Panašu, kad ribojimai yra lengvai apeinami
Nusprendus įvesti ribojimus ir į Lietuvą neįleisti čia vykstančių pramogauti rusų, jau rodosi pirmieji ženklai, bylojantys, kad šie ribojimai yra lengvai apeinami, o pačios saugumo tarnybos neturi kaip suskaičiuoti, kiek į Lietuvą atvykusių rusų čia pasilieka, o kiek po to išvyksta į kitas šalis. Dar nėra sureguliuotas valstybės sieną kertančių asmenų apskaitos mechanizmas.
Pasirodo, kad norintys į Lietuvą atvykti rusai tą ir toliau sėkmingai daro oro keliais arba turėdami kitų valstybių pilietybes, kaip nutiko ir su Rusijos žurnaliste Ksenija Sobčiak, kuri, panašu, jau ir vėl išvyko atgal į Rusiją.
Į tai atkreipė dėmesį ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas duodamas interviu naujienų portalui „Delfi“. Jis sakė, kad į Rusijos piliečius nukreiptas draudimas atvykti į Lietuvą jau davė teigiamų efektų, tačiau pripažįsta, kad išlieka vienas niuansas: tūkstančiai šalies sieną kirtusių rusų liko ne iki galo apskaityti ir neaišku, ar jie liko Lietuvoje, ar jau išvyko svetur[4]. Nors pasieniečių tikinimu, pastarasis variantas yra labiau tikėtinas.
Sienos apsaugos organizavimo valdybos viršininkas Saulius Nekraševičius taip pat nurodo, kad nuo draudimo pradžios sausumos transportu sieną kertančių rusų sumažėjo perpus. Pavyzdžiui, dabar, pasak jo, tokių per parą būna apie tūkstantį, kai anksčiau būdavo 2 tūkst.
L. Kasčiūnas džiaugėsi, kad tokia priemonė – veiksminga, mat veikia kaip atgrasymas.
Kur dingo 41 tūkst. Rusijos pliečių – neaišku
Tačiau Europos Sąjungos sienos apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis, nuo vasario 24-osios, kai prasidėjo karas Ukrainoje, iki pat spalio 9 dienos Lietuvos sieną ties Baltarusija ir Kaliningradu Rusijos piliečiai legaliai kirto daugiau kaip 363 tūkst. kartų, nors per tą laikotarpį išvykimų buvo fiksuota mažiau – kiek daugiau nei 322 tūkst.
Kitaip tariant, kažkur pasimetė 41 tūkst. Rusijos piliečių. Neaišku, ar dalis jų pasiliko Lietuvoje, ar ja pasinaudojo tik kaip koridoriumi ir išvyko į kitas Europos valstybes.
Visgi, L. Kasčiūnas viliasi, kad rusai iš Lietuvos jau išvyko ieškoti laimės svetur.
„Mes gi negalim sužiūrėt, neįvedėm vidinės sienų kontrolės“, – teigė NGSK pirmininkas[4].
Sieks uždrausti rusams įsigyti NT Lietuvoje ir ES
Nos klausimas dėl sieną kirtusių Rusijos piliečių apskaitos dar nėra išspręstas, L. Kasčiūnas jau svarsto apie tolimesnius užmojus – galimybę rusams uždrausti įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje ir visoje ES.
Tiesa, ES dar pavasarį apie tokią galimybę diskutavo, tačiau šis siūlymas taip ir nevirto bendru valstybių susitarimu.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas komentavo, kad nors kol kas į ES ribojamas priemones tokio siūlymo įtraukti nepavyko, Lietuva kartu su bendramintėmis esą ir toliau kelia būtinybę tai padaryti[4].
URM taip pat laikosi pozicijos, kad draudimas Rusijos piliečiams nacionaliniu lygiu pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje nebūtų toks efektyvus kaip bendras ES27 ribojimas.
O štai Registrų centro duomenimis, Lietuvoje rusai nuo karo Ukrainoje pradžios įsigijo panašiai NT objektų kiek ir seniau. Per 2022 metų pirmąjį pusmetį Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo 524 NT objektus.
„Šis skaičius, galima sakyti, atitinka praėjusių metų tendencijas, nes per visus 2021 metus buvo įsigyti 1 005 NT objektai. Ankstesniais metais įsigijimų būta mažiau: 2020 metais – 801, 2019 metais – 642, 2018 metais – 649“, – vardijo Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus[4].
Kita vertus, L. Kasčiūnas taip pat įsitikinęs, kad draudimai rusams įsigyti NT Europos Sąjungoje yra „žiauriai tolima perspektyva“, mat jau dabartinė situacija rodo, kad neišeina iš jų net jachtų ar sankcionuoto turto konfiskuoti.
Oro keliais keliauja nevaržomi
Kaip jau minėta, į mūsų šalį žūtbūt norintys patekti rusai tą be jokių apribojimų gali padaryti oro erdvėmis, jei vyksta su kitos Šengeno zonai priklausančios valstybės išduota viza.
Kol kas tą galima padaryti iš Vokietijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos bei daugybės kitų šalių, kuriose ribojimų rusams nėra[6].
Kitaip tariant, tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai į Lietuvą gali laisvai atvykti per Suomiją, mat jokio kontrolės mechanizmo vis dar nėra. Lėktuvų, skrendančių iš Helsinkio bei kitų Šengeno zonai priklausančių šalių, niekas esą papildomai netikrina.
Patys į Lietuvą ir toliau keliaujantys rusai teigia, kad norint taip keliauti, svarbu turėti kurios nors ES valstybės vizą.
Oro uoste nusileidus lėktuvui, gyvenimas sugrįžta į senas vėžias – visi keleiviai be išimčių įsodinami į autobusą, juo vežami iki atvykimo terminalo, tada keliautojai atsiima savo lagaminus ir žengia į platųjį pasaulį[6].
Tačiau ir šis kelias, panašu, rusams jau visai greitai gali užsiverti. Rugsėjo pabaigoje Suomija pareiškė rengianti nacionalinį sprendimą, kuriuo sieks apriboti arba visiškai sustabdyti rusų turizmą, mat išreiškė nenorą būti tranzitine šalimi[7].
K. Sobčiak atvykimas rodo sistemos klaidas?
Dar daugiau klausimų dėl Lietuvos pasirengimo įgyvendinti šį draudimą pilna apimtimi kelia kontrastingai vertinamos Rusijos opozicionierės (arba bent jau taip save pristatančios) Ksenijos Sobčiak atvykimas į Lietuvą[9].
Kad K. Sobčiak tarnauja Kremliaus režimui, klausimų nekėlė politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius, teigęs, kad ji yra šio režimo integruota dalis ir tarnauja kaip jo įrankis.
„Prisiminkime, kad prezidento rinkimuose jai buvo skirtas opozicijos skaldymo vaidmuo. Galime prisiminti ir dabartinį karo kontekstą, čia jai skirtas irgi tokios dalies Rusijos dezinformacijos vaidmuo. Ji turi savo vaidmenis, tuos vaidmenis vaidina. Ir tai, kad tokie asmenys atsiduria Lietuvoje, mano įsitikinimu, įrodo vieną paprastą dalyką – sistema Lietuvoje neveikia“, – teigė M. Laurinavičius[9].
Visgi, jis sakė nemanantis, kad Lietuva yra K. Sobčiak galutinis tikslas ar kad ji kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau, kadangi ji yra to režimo dalis, jos atvykimas esą prieštarauja Lietuvos labai aiškiai deklaruotai politikai.
L. Kasčiūnas taip pat pritarė, kad K. Sobčiak yra režimo dalis, nors ir ne pats „glaudžiausias ratas“. Anot NSGK pirmininko, ji atliko funkciją tam tikrais V. Putinui svarbiais etapais – pavyzdžiui, jos dalyvavimas prezidento rinkimuose buvo kaip tam tikras garo nuleidimas, protesto balsus surenkant ten, kur kontroliuoja režimas.
Sieną kirto pėsčiomis su Izraelio pasu
Apie K. Sobčiak veiksmus per Baltarusiją kertant Lietuvos sieną remdamasi šaltiniais teisėsaugoje pranešė Rusijos agentūra TASS[11]. Vienas šaltinis šiai agentūrai teigė, kad Rusijos žurnalistė antradienio vakarą išvykdama iš Maskvos tuo pačiu metu nusipirko ir bilietą internetu į Dubajų, o po to – ir į Turkiją taip siekdama suklaidinti pareigūnus.
Šaltinis teigė, kad K. Sobčiak Rusijoje turėjo sulaikyti teisėsaugos pareigūnai, o ji ištrūko. Netrukus po to „Telegram“ pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame ji pėsčiomis kerta Baltarusijos ir Lietuvos sieną.
Vėliau šaltinis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) informavo, kad į Lietuvą ji atvyko su Izraelio pasu[11].
Tiesa, jau gan seniai kalbama, kad V. Putiną ir K. Sobčiak šeimą sieja glaudūs ryšiai. Skelbiama, kad Rusijos prezidentas net dalyvavo K. Sobčiak krikštynose, kadangi artimai bendravo su jos tėvu Anatolijumi Sobčiaku, kuris Rusijos prezidentui patikėjo pirmąjį vaidmenį politikoje paskirdamas jį Sankt Peterburgo mero pavaduotoju[12].
Sugrįžo į Rusiją
Ilgai netrukus, lapkričio pradžioje Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi liudininkų pasakojimais, paskelbė, kad K. Sobčiak jau grįžo į Rusiją[13]. Liudininkų teigimu, žurnalistė kirtusi sienos perėjimo punktą Pskovo regione.
Pasak šaltinių, K. Sobčiak į Rusiją atvykusi per Buračkų sienos perėjimo punktą su Latvija, o ją lydėjo jos sutuoktinis Konstantinas Bogomolovas.
Kol kas pati K. Sobčiak šios informacijos nepatvirtino.
Pasieniečiai vertina ir požiūrį į karą
Nuo rugsėjo 19 d. Lietuvai priėmus sprendimą nebeįsileisti Rusijos piliečių, kai kurios jų grupės kirsti sieną visgi ir toliau galės. Įvedus šį draudimą į Lietuvą gali ir toliau atvykti rusai, vykstantys dėl humanitarinių tikslų, taip pat asmenys, kovojantys prieš režimą, disidentai. Ir toliau įleidžiami asmenys, kurie per Lietuvą vyksta supaprastinto tranzito tvarka, žmonės, vykdantys tarptautinius pervežimus ir turintys ilgalaikes vizas arba leidimus gyventi Lietuvoje[15].
Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas įspėjo, kad vien žodinio pareiškimo nepakaks, reikės ir įrodymų. Pavyzdžiui, asmeniui teigiant, kad šis į Lietuvą vyksta dėl humanitarinių priežasčių, reikės pateikti papildomus dokumentus. Taip pat reikės įrodyti ir jei asmuo sakys norintis pasislėpti nuo Rusijos Federacijos persekiojimo.
„Taip pat planuojama, kad pasieniečiai vertins kiekvieno atvykstančio piliečio požiūrį į karą Ukrainoje, tai bus vienas iš argumentų, kurio pagalba būtų priimamas sprendimas dėl įleidimo ar neįleidimo“, – teigė VSAT vadas[15].
