Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Donaldas Trumpas atmetė naujausią Irano atsaką į JAV pasiūlymą užbaigti karą

Pasaulis, SaugumasGiedrius Daukantas
Suprasti akimirksniu
Donald Trump and Pete Hegseth. DI iliustracija.

Iranas atmetė JAV taikos pasiūlymą ir pareikalavo karo reparacijų

AP duomenimis, Iranas per Pakistano tarpininkus pateikė atsakymą į naujausią JAV pasiūlymą dėl karo užbaigimo, tačiau Donaldas Trumpas jį viešai atmetė kaip „visiškai nepriimtiną“. Tai tapo dar vienu smūgiu bandymams stabilizuoti padėtį Persijos įlankoje.[1]

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Teheranas atsisakė priimti pasiūlymą, nes jį vertina kaip kapituliacijos formą. Iranas reikalauja JAV karo reparacijų, visiškos kontrolės Hormuzo sąsiauryje, sankcijų panaikinimo ir įšaldyto turto grąžinimo.

Vašingtono pasiūlymas apėmė karo užbaigimą, laivybos atnaujinimą Hormuzo sąsiauryje ir Irano branduolinės programos ribojimą. Tačiau abi pusės iš esmės nesutaria dėl pagrindinių sąlygų.

Donaldas Trumpas grasina atnaujinti bombardavimą, jei Iranas nesutiks su sąlygomis

Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV suteikia diplomatijai „visas įmanomas galimybes“, tačiau perspėjo, kad karinės operacijos gali būti atnaujintos, jei Iranas nepriims susitarimo.

Ankstesniuose pareiškimuose D. Trumpas kaltino Iraną dešimtmečius „žaidus žaidimus“ su Jungtinėmis Valstijomis ir užsiminė apie galimą naują karinių smūgių etapą. Tuo pat metu JAV tęsia karinį spaudimą regione, įskaitant laivybos kontrolę Persijos įlankoje.

AP duomenimis, JAV pajėgos pastarosiomis dienomis perėmė Irano atakas prieš JAV karinius laivus Hormuzo sąsiauryje ir smogė Irano kariniams objektams.

Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad paliaubos oficialiai tebėra galiojančios, nors abi pusės viena kitą kaltina jų pažeidimais.

Hormuzo sąsiauris tapo svarbiausiu pasaulio energetinės krizės tašku

Hormuzo sąsiauris išlieka pagrindinis geopolitinės įtampos centras. Per šį maršrutą įprastai transportuojama apie penktadalis pasaulio naftos ir didelė dalis suskystintų gamtinių dujų.

Iranas nuo karo pradžios smarkiai apribojo laivybą regione, o JAV pradėjo savo karinę operaciją siekdamos apsaugoti komercinius maršrutus. Tačiau laivybos srautai tebėra stipriai sutrikę.

Pastarosiomis dienomis regione užfiksuota naujų incidentų. Pietų Korėjos valdomas laivas „HMM NAMU“ buvo apgadintas po sprogimų sąsiauryje, o britų karinė stebėjimo tarnyba pranešė apie naujus išpuolius prieš laivus netoli Kataro krantų.

Energetikos analitikai perspėja, kad ilgalaikis sąsiaurio blokavimas gali sukelti vieną didžiausių pasaulinių tiekimo krizių nuo septintojo dešimtmečio naftos šoko.

Iranas perspėja Prancūziją ir Jungtinę Karalystę dėl karinių misijų regione

Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi perspėjo, kad bet kokios Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės karinės misijos Hormuzo sąsiauryje bus vertinamos kaip priešiški veiksmai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau paskelbė apie planus kurti tarptautinę misiją laivybos saugumui užtikrinti po konflikto pabaigos. Tačiau Teheranas tvirtina, kad užsienio karinis buvimas regione pažeistų tarptautinę teisę.

Tuo metu Pakistanas aktyviai tęsia tarpininkavimo vaidmenį tarp Vašingtono ir Teherano. Islamabadas jau organizavo tiesioginius JAV ir Irano kontaktus ir siekia išlaikyti derybų kanalus atvirus.

Iranas taip pat pareiškė, kad yra „visiškai pasirengęs“ ginti savo branduolinius objektus nuo galimų naujų smūgių.

Konfliktas pradeda daryti ilgalaikį poveikį pasaulio ekonomikai ir geopolitikai

Karo pasekmės jau juntamos pasaulio rinkose. Naftos kainos išlieka itin nepastovios, o draudimo tarifai laivybai Persijos įlankoje pasiekė aukščiausius lygius per daugelį metų.

Ekspertai perspėja, kad užsitęsęs konfliktas gali turėti ilgalaikių pasekmių pasaulinei infliacijai, energetikos rinkoms ir tarptautinei prekybai. Dalis analitikų prognozuoja, kad naftos kainos galėtų viršyti 150–200 JAV dolerių už barelį, jei Hormuzo sąsiaurio krizė gilėtų.

Tuo metu Rusija pasiūlė tarpininkavimo variantą, pagal kurį Maskva galėtų perimti Irano sodrinto urano kontrolę kaip dalį galimo susitarimo.

Didėjanti įtampa taip pat stiprina susirūpinimą dėl platesnio regioninio karo rizikos, nes konflikte jau netiesiogiai dalyvauja Izraelis, „Hezbollah“, Persijos įlankos valstybės ir Vakarų šalys.

Ką apie tai manai tu?

Bendruomenė
Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika