Globalus dolerio atsisakymo judėjimas įgauna pagreitį
Ištisus dešimtmečius doleris buvo laikoma svarbiausia ir galingiausia pasaulio valiuta, tačiau dabar situacija kinta. Vis daugiau valstybių tarpusavio sandoriams nusprendžia naudoti savo nacionalines valiutas, o spartus nusigręžimas nuo dolerio su kiekviena diena įgauna naują pagreitį.
Tai pastebi ir taip besiklostančia situacija akivaizdžiai patenkinti Kinijos pareigūnai. Vienas iš vyriausiųjų Kinijos diplomatų Irane šios šalies valstybinei žiniasklaidai atskleidė, kad pastaruoju metu besivystančių šalių pastangos atsisakyti JAV dolerio iš tiesų suintensyvėjo[1].
Kinijos diplomatas Irane Chang Hua teigia, kad dabar JAV dolerio padėtis yra silpniausia per visą valiutos istoriją, o vis daugiau pasaulio valstybių ima sparčiai prarasti tikėjimą, jog Amerika savo valiutą dar gali išgelbėti.
„Taip yra dėl to, kad Jungtinės Valstijos naudoja savo dolerį kaip ekonominio gąsdinimo priemonę“, – pažymi Kinijos diplomatas, pridurdamas, kad būtent dėl to daugelis besivystančių šalių siekia atsiriboti nuo doleriu grindžiamos tarptautinės prekybos.
Tokie komentarai Irano žiniasklaidai buvo išsakyti neatsitiktinai, o būtent tuo metu, kai Iranas ir Rusija, kaip dvi didžiausios pasaulio ekonomikos, kurioms yra taikomos JAV sankcijos, vis labiau stengiasi sumažinti dolerio dalį savo prekybiniuose sandoriuose.
Pati Kinija, o kartu ir kitos didžiosios Azijos šalys, tokios kaip Indija ar Malaizija, jau anksčiau paskelbė, kad remia vadinamuosius de-dolerizacijos projektus.
Kaltinti galima ir dolerio pasitelkimą ekonominiams karams, ir klaidingą pinigų politiką
Pasak ekonomisto Peterio C. Earlo, neseniai sudarytuose prekybos sandoriuose lyderių vaidmenį vis dažniau perimat konkurentams, JAV dolerio įtakos menkimas yra neišvengiamas.
Ekspertas atkreipia dėmesį į dar praėjusį mėnesį Kinijos ir Brazilijos susitarimą atsiskaityti už prekybą viena kitos valiutomis, pažymėdamas, kad tai yra naujausios ir svarbios tendencijos pavyzdys[2].
Ekonomisto manymu, dėl dolerį ištikusios krizės kaltinti galima ne tik JAV konkurentų ambicingus planus, tačiau ir pačios amerikietiškos pinigų politikos klaidas bei įprotį naudoti dolerį ekonominiuose karuose, priešininkams pritaikant griežtas sankcijas ir ribojimus.
Tačiau P. C. Earlas nestokoja ir pozityvių ateities įžvalgų. Ekspertas teigia, kad situacija, kai doleris nebebus taip plačiai naudojamas tarptautinėje prekyboje, yra sunkiai įtikima.
„Nepaisant Kinijos pastangų iškelti juanį tarptautinėje arenoje ir pakeisti dolerį, net jei toks pokytis užtruktų dešimtmečius, tikimybė, kad juanis taps pasauline rezervine valiuta, svyruoja nuo labai mažai tikėtinos iki iš esmės neįmanomos“, – sako ekonomistas.
Dolerio statusas svarbus eilinių amerikiečių gerovei
Vis tik, kai kurie ekonomikos ekspertai optimistiškų ženklų nesiunčia ir ragina ruoštis blogiausiam. Ekonomisto Peterio St. Ongo teigimu, jei doleris praras savo, kaip pasaulinės rezervinės valiutos pozicijas, tai bus tikra katastrofa ne tik Amerikos ekonomikai, bet ir neabejotinai paveiks milijonų šalies piliečių gyvenimo kokybę.
Nors JAV doleris dar nuo 1940-ųjų yra neginčijama pasaulinė rezervinė valiuta, iš to didžiausią naudą gauna ne patys JAV piliečiai, bet valstybės iždas, Volstrytas ir komerciniai bankai.
Kaip pažymi P. St. Ongas, Amerikos žmonės mano, kad jiems naudingas rezervo statusas, tačiau pelnas iš tiesų yra perduodas tiems, kurie „sukūrė institucinį lupikavimą, kurį vadiname finansų sistema“[3].
Eksperto nuomone, vadinamoji de-doliarizacija iš pradžių vyksta lėtai, tačiau staiga įgauna pagreitį. Būtent tuomet situacijos rimtumas aiškus tampa ir eiliniams gyventojams. Jei sukaupti doleriai nėra iškeičiami į auksą ar bitkoinus, asmenys gali prarasti viską, ką turi.
O dolerio vertei sparčiai krentant, brangsta visos prekės ir paslaugos, kurios yra importuojamos. Taip pat kyla ir visko, kuo prekiaujama pasaulio rinkose, kaina. Taigi, pirmiausia gali išaugti benzino ar kito kuro bei maisto kainos, taip pat ir receptiniai vaistai.
Toliau brangti turėtų prekės ir žaliavos, kurios apima platų pasaulinės tiekimo grandinės spektrą. Išauga automobilių, statybinių medžiagų, pavyzdžiui, plieno ar betono kainos, taip pat ir drabužių, baldų, televizorių, kompiuterių, medicinos prietaisų. Tai savaime pakeltų ir dalies paslaugų kainas.
O jei situacija taptų tokia sudėtinga, kad užsieniečiai imtų atsikratyti ne tik savo doleriais, bet ir doleriais išreikštu turtu, situacija taptų dar blogesnė.
Pardavus akcijas, obligacijas ir iždo vertybinius popierius, kurių maždaug 40 proc. priklauso užsieniečiams, viso šio turto kainos smarkiai kristų. Tai gali beveik perpus sumažinti amerikiečių pensijų kaupimo fondus, o bendrovių skolinimosi išlaidos gali išaugti iki neįmanomo lygio.
JAV vyriausybei gali grėsti bankrotas ir nauja Didžioji depresija
Žvelgiant į patį niūriausią scenarijų, ekonomistas P. St. Ongas akcentuoja ir tai, kad bent trečdalis JAV iždo vertybinių popierių priklauso užsieniečiams, o tai sudaro maždaug 8 trilijonus JAV dolerių obligacijų. Jei užsieniečiai pradės jas pardavinėti, JAV vyriausybės skolos aptarnavimas gali išaugti šimtais milijardų dolerių per metus. Tai priverstų FED įsikišti, tačiau ir tai gali nepadėti.
„Rezervinės valiutos statuso praradimas sužlugdytų Amerikos ekonomiką ir sužlugdytų Amerikos žmones. Jokiai šaliai nereikia rezervinės valiutos statuso, juk žmonėms tai nenaudinga. Tačiau, kaip ir lipant į uolą be įrangos, įveikus pusę kelio, geriau nesustoti“, – perspėja ekonomistas.
Nors tokios niūrios ateities vis dar galima išvengti, ekonomistas P. St. Ongas pažymi, kad prezidento Joe Bideno administracija nesiima jokių veiksmų ir tik siekia dar kartą padidinti skolos lubas, rengti naujas sankcijas Rusijai ir taip grasinti kitoms, JAV ekonominio karo bijančioms šalims.
Savo ruožtu Ohajo valstijos senatorius JD Vance’as pateikia dar vieną pavojingesnį ateities scenarijų ir prakalbo apie tai, kad jei Kinija įsiverš į Taivaną ir perims jo kontrolę, JAV gali ištikti dar viena Didžioji depresija. Senatoriaus teigimu, Amerikos ekonomika yra itin pažeidžiama, nes yra priklausoma nuo Taivane gaminamų kompiuterių lustų. Dėl to, siekiant apsidrausti, J. Bideno administracija turi imtis rimtų ekonominių permainų[4].
„Trumpalaikis vaistas gali būti tai, kad Joe Bidenas rimtai imtųsi spręsti šią problemą ir iš tikrųjų padarytų taip, kad jei, neduok Dieve, po trejų ar ketverių metų kinai įsiveržtų į Taivaną, mes pasigamintume pakankamai ginklų, kad galėtume jiems padėti. Amerikiečiams tikrai svarbu suprasti: taivaniečiai kontroliuoja Amerikos informacinių technologijų pramonę, nes leidome jiems gaminti visus mūsų kompiuterių lustus. Jei Taivanas atiteks Kinijai, šioje šalyje kils Didžioji depresija. Turime užkirsti tam kelią. Bet kad to išvengtume, turime būti savarankiški ir patys pasigaminti ginklus“, – sako Ohajo senatorius.
