Diskusija dėl atsiskaitymo grynaisiais ribos didinimo virto sprendimu ją mažinti?
Specialiųjų tyrimų tarnyboje vykusios diskusijos dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribos didinimo pasuko netikėta linkme – prieita išvados, kad dabartinė riba esą atitinka tarptautines normas ir neaišku, kokias problemas išspręstų jos didinimas.
Ketvirtadienį STT surengtoje diskusijoje dalyvavo atstovai iš 12 institucijų, įskaitant Prezidentūrą, Finansų ministeriją, Lietuvos banką, Muitinę, Valstybinę mokesčių inspekciją, Lietuvos kriminalinės policijos biurą bei verslo asociacijas. Pagrindinis klausimas – siūlomas atsiskaitymų grynaisiais ribos padidinimas nuo 5 iki 10 tūkst. eurų[1].
Diskusijos metu ekspertai pabrėžė, kad dabartinė riba yra pagrįsta institucijų praktika ir gyventojų mokėjimo įpročiais. Nėra objektyvių argumentų, kodėl ją reikėtų didinti, tuo tarpu galimas padidintas grynųjų pinigų srautas gali skatinti šešėlinę ekonomiką, sukčiavimą ir mažinti finansinių sandorių skaidrumą.
STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas pažymėjo, kad ribos didinimas suteiktų galimybes nuslėpti realią sandorių vertę, silpnintų finansinių srautų atsekamumą ir mažintų paskatą naudotis elektroniniais mokėjimais.
Dalyviai sutarė, kad vietoj didinimo verta svarstyti ribos mažinimą, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir finansinių srautų skaidrumo tikslus.
Grynieji Lietuvoje: ar ribą kilstelti iki 15 tūkst.? Verslas sako – ne
Tuo tarpu dėl grynųjų išėmimo ribos dar sausio pradžioje diskutavo ir „aušriečiai“. Jie siūlė ribą padidinti iki 15 tūkst. eurų, argumentuodami grynųjų poreikį dėl karinių konfliktų Europoje, kibernetinių grėsmių finansų sektoriui ir riboto klientų aptarnavimo tinklo.
Finansų ministerija šiuo klausimu laikosi konservatyvesnės pozicijos – siūlo ribą kilstelti iki 10 tūkst. eurų, pažymėdama, kad efektyviausia kova su šešėliu vyksta per tikslią mokesčių kontrolę ir pažeidėjų sankcijas, o ne vien didinant grynųjų limitą. Verslo organizacijos, įskaitant Lietuvos verslo konfederaciją, prieštarauja didesnei ribai, teigdamos, kad tai gali skatinti šešėlinę ekonomiką ir nesąžiningą verslą.
Tuo metu gyventojai vis dažniau renkasi skaitmeninius atsiskaitymus: daugiau nei pusė šalies gyventojų naudojasi mokėjimo kortelėmis, ketvirtadalis – išmaniaisiais įrenginiais, o bekontakčiai atsiskaitymai per telefoną sparčiai populiarėja. Grynųjų dalis per metus sumažėjo nuo 37 iki 24 proc., o vidutinė išgryninama suma šiemet siekė 351 eurą.
Nuo kitų metų – nauja tvarka ES
Tuo tarpu jau nuo 2027 metų visoje Europos Sąjungoje įsigalios vieninga sistema, kuri ribos grynųjų naudojimą: sandoriai virš 3 000 eurų reikalauja asmens tapatybės patvirtinimo, o maksimali suma, leidžiama atsiskaityti grynaisiais, bus 10 000 eurų.
Europos Komisija teigia, kad tai priemonė kovai su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir terorizmo finansavimu. Tačiau kritikai įspėja, kad ribojimai reikš griežtesnę valdžios kontrolę ir mažesnį anonimiškumą, nes bus renkami pirkėjų duomenys net už privačius sandorius ir verslo operacijas.
Kaip skelbiama, griežtesnė priežiūra bus taikoma bankams, kazino, nekilnojamojo turto agentūroms, prabangių prekių pardavėjams ir kriptovaliutų platformoms.
