Auditas atkleidė, kad Lietuvoje nesukurtos sąlygos DI plėtrai viešajame sektoriuje
Dirbtinio intelekto (DI) panaudojimas viešajame sektoriuje Lietuvoje, nepaisant didelio potencialo, kol kas yra neefektyvus ir stringa dėl strateginių, teisinių ir žmogiškųjų išteklių problemų – tokią išvadą paskelbė Lietuvos Valstybės kontrolė naujoje audito ataskaitoje „Dirbtinio intelekto valdymas viešajame sektoriuje“[1].
Šis auditas yra tarptautinės iniciatyvos dalis, kurią inicijavo Izraelio aukščiausioji audito institucija ir kurioje dalyvauja 11 šalių, tarp jų ir Lietuva. Galutiniai tarptautinio tyrimo rezultatai planuojami paskelbti 2025 metų rugsėjo mėnesį, tačiau jau dabar pateikti Lietuvos audito rezultatai atskleidžia aiškius iššūkius.
Viena svarbiausių problemų, kurią atskleidė auditas – Lietuvoje nėra aiškios nacionalinės dirbtinio intelekto taikymo strategijos viešajame sektoriuje. Nors dar 2019 m. Lietuva buvo antra ES valstybė, kuri sukūrė dirbtinio intelekto strategiją, ši strategija nebuvo patvirtinta ir netapo oficialiu planavimo dokumentu.
„Nacionaliniuose planavimo dokumentuose 2021–2030 metų laikotarpiu visiškai neapibrėžti strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai ar finansavimo šaltiniai dirbtinio intelekto sprendimams viešajame sektoriuje“, – teigiama audito išvadose.
Taip pat nustatyta, kad Lietuvoje apskritai nėra kaupiama informacija apie jau įdiegtus DI sprendimus viešajame sektoriuje. Ministerijos ir įstaigos neturi bendros duomenų bazės apie vykdomus projektus, todėl DI technologijų diegimas yra fragmentiškas, o gera praktika neišnaudojama plačiau. Net 91 proc. viešojo sektoriaus įstaigų pageidautų jungtis prie bendrų gerosios praktikos iniciatyvų, tačiau tokių kol kas nėra.
Labai rimta problema išlieka ir lietuvių kalbos technologinių išteklių plėtra, kuri yra būtina efektyviam DI taikymui. Nors tam numatyta 42,35 mln. eurų, šių projektų pradžia vėluoja, todėl realiai DI sprendimams reikalingi kalbiniai ištekliai viešajam sektoriui taps prieinami tik 2026 metais – metais vėliau nei planuota.
Teisinis dirbtinio intelekto reglamentavimas – nepakankamas, o įstaigos nesirūpina saugumu
Valstybės kontrolė taip pat nurodo, jog dabartinis DI technologijų reglamentavimas Lietuvoje yra nepakankamas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra atsakinga už DI politiką, tačiau daugumai viešojo sektoriaus subjektų trūksta aiškumo dėl šio reglamentavimo: neapibrėžtos esminės sąvokos, institucijų atsakomybės, trūksta praktinių metodinių rekomendacijų.
„Net 68,2 proc. audituotų subjektų nurodė, jog teisinis reguliavimas nėra aiškus, o 86,4 proc. – kad nacionaliniu lygiu nepakanka metodinių rekomendacijų“, – teigia auditoriai.
Taip pat nustatyta, kad nėra tinkamai valdomos ir DI saugumo rizikos – net 81,8 proc. viešojo sektoriaus įstaigų neatlieka jokio DI rizikos vertinimo. Ministerijos ir įstaigos pripažįsta, jog tokios rizikos egzistuoja, tačiau nėra metodikų ir procedūrų jai valdyti. Specializuoti mokymai ir pratybos taip pat nėra organizuojami.
Auditas parodė rimtas problemas ir valdant DI technologijų išteklius, ypač – skaičiavimo pajėgumus. Ekonomikos ir inovacijų ministerija nėra sukūrusi nacionalinio DI skaičiavimo pajėgumų plano, nevertina būsimų poreikių, o ištekliai skiriami tik pagal konkrečias viešojo sektoriaus subjektų paraiškas. Tai kelia riziką, kad DI sprendimų diegimas bus apribotas arba neefektyvus dėl nepakankamų techninių išteklių.
Didelį nerimą kelia ir viešojo sektoriaus įstaigų duomenų valdymas. Tik 1 iš 22 audituotų subjektų turi apibrėžtą duomenų kilmės ir paruošimo procedūrą DI projektams. Tai reiškia, kad kyla reali grėsmė dėl duomenų saugumo ir privatumo pažeidimų, taip pat dėl nekokybiškų duomenų pagrindu priimtų klaidingų sprendimų.
Viešasis sektorius neturi darbuotojų, kurie tinkamai dirbtų su DI
Bene didžiausia kliūtis DI diegimui – kompetencijų trūkumas. Net 40,9 proc. audituotų įstaigų nėra paskyrusios darbuotojų, atsakingų už DI projektų vykdymą. Be to, beveik trečdalis darbuotojų, dirbančių prie DI projektų, nėra dalyvavę jokiame mokyme apie dirbtinį intelektą. Tik pusė jų savo žinias vertina kaip pakankamas.
90,9 proc. audituotų subjektų nurodė, kad trūksta aiškių mokymų programų ir koordinacijos, kuri užtikrintų, kad viešojo sektoriaus darbuotojai tinkamai išmanytų DI technologijas ir galėtų jas efektyviai naudoti savo darbe.
Tad atsižvelgiant į visas problemas, audito ataskaitoje Valstybės kontrolė Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijoms pateikė konkrečias rekomendacijas, kaip spręsti iškilusias problemas:
- Parengti nacionalinę DI strategiją viešajam sektoriui.
- Užtikrinti bendrą DI projektų duomenų bazę ir keitimąsi gerąja praktika.
- Įvesti aiškius reglamentus ir rekomendacijas dėl DI taikymo.
- Parengti nacionalinį skaičiavimo pajėgumų planą.
- Sukurti aiškias procedūras duomenų saugumui užtikrinti.
- Organizuoji viešojo sektoriaus darbuotojams sisteminius DI mokymus.
Valstybės kontrolės audito ataskaitoje konstatuojama, kad Lietuva, nedarydama skubių pokyčių, rizikuoja prarasti galimybę pasinaudoti DI technologijų teikiamais privalumais: efektyvumu, skaidrumu ir modernumu.
