Didžiausia Danijos ginklų sutartis siejama su augančia Rusijos grėsme
Danija paskelbė planuojanti įsigyti europietiškas oro gynybos sistemas už 58 mlrd. Danijos kronų (apie 7,7 mlrd. eurų) — tai didžiausias ginklų pirkimas šalies istorijoje. Sprendimą penktadienį pristatęs gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas pabrėžė, kad investicija būtina dėl sudėtingos saugumo situacijos Europoje[1].
Pasak jo, incidentai, kai Rusijos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę, primena, kad NATO šalys turi greitai stiprinti savo gynybą. Premjerė Mette Frederiksen dar vasarį paragino kariuomenę „pirkti, pirkti, pirkti“ ruošiantis galimai Rusijos agresijai.
Pagal planą Danija įsigys aštuonias oro gynybos sistemas: ilgųjų nuotolių kompleksą SAMP/T, kurį gamina „Eurosam“ konsorciumas (Prancūzija–Italija), bei kelias vidutinio nuotolio sistemas, renkantis tarp norvegiškos NASAMS, vokiškos IRIS-T ar prancūziškos VL MICA.
Pasirinkti SAMP/T vietoj amerikietiškų „Patriot“ siunčia geopolitinę žinutę?
Danijos sprendimas pasirinkti europietišką SAMP/T vietoje amerikietiškos „Patriot“ sistemos yra laikomas strategine pergale Paryžiui ir smūgiu Vašingtonui. Šis konkursas buvo pirmasis rimtas Europos testas dėl noro riboti priklausomybę nuo JAV ginklų, ypač turint omenyje ankstesnius Donaldo Trumpo grasinimus Danijai dėl Grenlandijos[2].
SAMP/T sistema, kurią gamina „MBDA“ ir „Thales“, iki šiol buvo naudojama tik Prancūzijoje ir Italijoje. Tad Danija taps pirmąja kita Europos šalimi, kuri oficialiai pasirinko šią platformą.
Pasak Danijos gynybos ministerijos, sprendimą lėmė operaciniai, ekonominiai ir strateginiai kriterijai. Bendros įsigijimo bei eksploatacijos išlaidos vertinamos 58 mlrd. kronų.
Oro gynybos sistemos taps kelių sluoksnių skydu visai Danijai
Danija planuoja įsigyti aštuonias sistemas, kiekvieną sudarys keturi vienetai – radaras, valdymo centras, paleidimo platformos ir raketos. Sistemos bus išdėstytos visoje šalyje, kad apsaugotų miestus, civilius, karinius objektus ir kritinę infrastruktūrą.
Be to, jos galės būti integruojamos į kelių sluoksnių gynybą, užtikrinančią patikimesnę apsaugą nuo dronų ar raketų atakų. Pirmasis kompleksas turėtų būti paruoštas jau 2025 m., o visa oro gynybos architektūra bus išplėtota iki 2032-ųjų. Vyriausybės atstovai pabrėžia, kad šis projektas ne tik padidins Danijos saugumą, bet ir sustiprins Europos strateginę autonomiją bei vietos gynybos pramonę.
Sprendimą palaikė beveik visos didžiosios politinės partijos. Socialdemokratų atstovas Simonas Kollerupas pabrėžė, kad investicija suteiks Danijai galimybę numušti priešo raketas dar prieš joms pataikant į taikinius. Liberalų, konservatorių ir demokratų atstovai atkreipė dėmesį į būtinybę kuo greičiau įgyvendinti NATO lūkesčius. Socialistai ir liberalai džiaugėsi, kad pasirinktos sistemos skatins Europos gynybos industrijos plėtrą.
Kaip pažymėjo Danijos kariuomenės vadas Michaelas Hyldgaardas, karas Ukrainoje parodė, kad moderni oro gynyba yra ne prabanga, o būtinybė. Todėl ši investicija laikoma ilgalaikiu žingsniu, kuris užtikrins, kad Danija ir jos sąjungininkai ateityje būtų daug saugesni.
