JAV kariuomenė smogė Irane, nors D. Trumpas tuo pat metu kalbėjo apie pažangą derybose
JAV kariuomenė pirmadienį pranešė surengusi „savigynos“ smūgius pietų Irane. Smūgiai, pasak JAV Centrinės vadavietės atstovo kapitono Timo Hawkinso, buvo nukreipti į raketų paleidimo vietas ir katerius, kurie, JAV teigimu, klojo minas. Tai įvyko tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose rašė, kad derybos su Teheranu „vyksta gerai“.[1]
JAV kariuomenė aiškino, kad smūgiai surengti siekiant apsaugoti amerikiečių karius nuo Irano pajėgų keliamos grėsmės. T. Hawkinsas kartu pabrėžė, kad kariuomenė esą laikosi santūrumo per tebevykstančias paliaubas. Daugiau detalių apie konkrečias grėsmes, taikinius ir galimą poveikį deryboms iš karto nepateikta.
Iranas oficialios reakcijos iš karto nepaskelbė. Tuo metu Irano parlamento pirmininkas Mohammad Bagheras Qalibafas buvo išvykęs į Katarą, kur vyko derybos dėl galimo susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis.
Irano žiniasklaida pranešė apie žuvusius Revoliucinės gvardijos karius
Irano naujienų svetainė „Tabnak“, siejama su buvusiu Revoliucinės gvardijos vadu Mohsenu Rezaei, paskelbė keturių žuvusių Revoliucinės gvardijos karių vardus. Svetainė nurodė, kad jie žuvo per amerikiečių smūgius kateriams.
Irano valstybinė televizija atskirai pranešė apie sprogimus netoli Bandar Abaso – miesto prie Hormūzo sąsiaurio, kuriame yra karinis uostas ir dvejopos paskirties oro uostas. Tai viena jautriausių zonų visame regione, nes ji tiesiogiai susijusi su naftos transportu, karine infrastruktūra ir Irano galimybe spausti pasaulines energijos rinkas.
Šie smūgiai tapo nauja įtampa kelių savaičių paliaubose. Nors Vašingtonas juos vadina ribotais „savigynos“ veiksmais, tokie incidentai didina riziką, kad derybos gali būti paveiktos karinių veiksmų, kurių nė viena pusė oficialiai nevadina karo atnaujinimu.
Hormūzo sąsiauris išlieka pagrindiniu pasaulio energetikos spaudimo tašku
AP nurodo, kad Hormūzo sąsiauris, per kurį anksčiau keliavo penktadalis pasaulio žalios naftos ir gamtinių dujų prekybos, faktiškai tebėra Irano spaudimo zonoje. Tai toliau trikdo pasaulines energijos rinkas.
Šis sąsiauris yra ne tik geografinis praėjimas tarp Persijos įlankos ir Omano įlankos. Tai viena svarbiausių pasaulio energetikos arterijų, todėl bet kokia minavimo, karo laivų, raketų ar uostų grėsmė iš karto tampa naftos kainų, draudimo, laivybos ir politinių derybų klausimu.
Dėl to JAV smūgiai pietų Irane turi dvigubą reikšmę. Kariniu požiūriu Vašingtonas juos pristato kaip apsaugą savo pajėgoms. Ekonominiu požiūriu kiekvienas incidentas šalia Hormūzo sąsiaurio primena rinkoms, kad net ir kalbant apie galimą susitarimą tiekimo rizika dar nėra dingusi.
D. Trumpas nori, kad naujas Irano susitarimas būtų susietas su Izraelio pripažinimu
D. Trumpas pareiškė, kad bet koks susitarimas dėl Irano karo užbaigimo turėtų apimti papildomų šalių, tarp jų Saudo Arabijos ir Pakistano, prisijungimą prie Abraomo susitarimų. Šie JAV tarpininkauti susitarimai D. Trumpo pirmosios kadencijos metu buvo skirti normalizuoti santykius su Izraeliu.
Toks reikalavimas gali smarkiai komplikuoti derybas. AP pažymi, kad besiformuojantis susitarimas dėl Irano jau sulaukė kritikos iš griežtesnės linijos Irano atžvilgiu besilaikančių respublikonų. Izraelio pripažinimo klausimo įtraukimas į derybas gali pridėti dar vieną diplomatinį sluoksnį prie jau sudėtingo konflikto.
D. Trumpas nurodė Saudo Arabiją ir Katarą kaip šalis, kurios turėtų „nedelsiant“ prisijungti prie Abraomo susitarimų. 2020 metais prie šių susitarimų pirmosios prisijungė Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas, diplomatiškai pripažinę Izraelį.
Saudo Arabijos ir Pakistano pozicijos gali tapti rimta kliūtimi
Saudo Arabija dešimtmečius reikalavo, kad Izraelis grįžtų prie 1967 metų sienų ir leistų sukurti Palestinos valstybę su Rytų Jeruzale kaip sostine. AP taip pat pažymi, kad Izraelio veiksmai kare prieš „Hamas“ Gazos Ruože atitolino Persijos įlankos arabų valstybes ir platesnį musulmonų pasaulį nuo Izraelio.
Pakistanui Palestinos valstybės pripažinimo klausimas taip pat išlieka esminis. Islamabado analitikas Syedas Mohammadas Ali AP sakė, kad Pakistano pozicija dėl Izraelio nepasikeitė, nepaisant naujausio D. Trumpo pasiūlymo.
Buvęs Pakistano ambasadorius Jungtinėse Valstijose Masoodas Khanas teigė, kad Abraomo susitarimų iškėlimas šiame etape suteikia deryboms visiškai naują dimensiją, nes šis klausimas anksčiau nebuvo darbotvarkėje. Jo vertinimu, diplomatinis kelias vis dar veikia, o Pakistanas lieka svarbiame tarpininkavimo centre, remiamas regiono valstybių.
Neaišku, kada susitarimas su Iranu gali būti baigtas
Kol kas neaišku, kada ir kokia forma galimas susitarimas su Iranu galėtų būti užbaigtas. D. Trumpas net užsiminė, kad pasiekus susitarimą galiausiai prie Abraomo susitarimų galėtų prisijungti ir Iranas.
AP primena, kad Abraomo susitarimai yra diplomatiniai, ekonominiai ir saugumo susitarimai, sukurti JAV įtaka per pirmąją D. Trumpo kadenciją. Prie jų prisijungė Sudanas, Marokas, o vėliau ir Kazachstanas.
Šiuo metu Vašingtonas bando vienu metu laikyti kelias linijas: neleisti Iranui karine prasme spausti JAV pajėgų ir laivybos, tęsti derybas dėl karo užbaigimo, valdyti Hormūzo sąsiaurio riziką ir įtraukti Izraelio pripažinimo klausimą į platesnę regiono architektūrą. Tokia kombinacija gali tapti arba dideliu D. Trumpo diplomatiniu laimėjimu, arba nauju derybų mazgu, kuris bus per sunkus vienam susitarimui.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato aktualią temą apie JAV ir Irano derybas, pateikdamas svarbią informaciją, kuri yra suprantama ir įdomi paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia informaciją apie JAV ir Irano situaciją, remiasi oficialiais šaltiniais ir atspindi įvairias nuomones, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes apima svarbius geopolitinius įvykius, kurie gali turėti tiesioginį poveikį Lietuvos ir tarptautinei bendruomenei. Derybų dėl Irano karo kontekstas ir D. Trumpo pasiūlymai yra reikšmingi diskusijoms apie taiką ir saugumą.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV ir Irano derybas, jų kontekstą bei galimas pasekmes, kas yra naudinga visuomenei. Jame taip pat aptariami tarptautinės bendruomenės veiksmai, kas padeda suprasti platesnį situacijos kontekstą.
Straipsnis kelia nerimą ir gali sukelti baimę dėl galimų konfliktų, nes jis akcentuoja smurtą ir įtampą, o ne taiką ir dialogą. Be to, trūksta emocinės pusiausvyros ir psichologiškai saugaus tono.
