Dėl „Rheinmetall“ Radviliškio politikai įtūžo: bendruomenė apie sprendimą sužinojo tik iš spaudos

„Rheinmetall“ gamyklą statys Baisiogaloje

Radviliškio rajone įsikūrusi Baisogala prieš kelias dienas tebuvo vienas iš kelių šimtų mažai kuo išsiskiriančių Lietuvos miestelių. Dabar jos pavadinimas skamba drauge su ginklų pramonės milžine „Rheinmetall“, netoliese ketinančia statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.^[1]

Lietuvos politikai Vokietijos įmonės investicinius planus sveikina ir vaidina vienais didžiausių šalies istorijoje, tačiau netikėtos naujienos užklupti baisogaliečiai – sutrikę.

Baisogalos centre didelio pasirinkimo, kur pavalgyti, nėra, tačiau iki šiol čia nebuvo ir daug potencialių klientų. Vietos verslininkai sako atidžiai sekantys informaciją apie galimas vokiečių investicijas, tačiau abejoja, ar dėl gamyklos atsiradimo jau esančios kavinės bus pilnesnės.

Konservatoriai ginklų gamybos projektu Lietuvoje patenkinti

Lietuvos valdžios atstovai pasirašė ketinimų protokolą su įmone „Rheinmetall“. Vokietijos pramonės milžinė Lietuvoje planuoja statyti amunicijos gamyklą.

Ceremonijoje dokumentą pasirašė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir „Rheinmetall“ tarptautinių strateginių programų plėtros direktorius Maksimiljanas Frohas (Maximilian Froch). Protokolo turinys neviešinamas.^[2]

„Užgimusi idėja gana greitai įgauna gana apčiuopiamus kontūrus. Šiandien galime pažymėti tam tikrą tarpinę stotelę šitame kelyje – memorandumo pasirašymą, po kurio darbas, be jokios abejonės, tęsis labai intensyviai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo sėkmingai balsus visuomenės apklausose prarandanti I. Šimonytė.^[3]

Kiek nuo kosmoso užkariavimo atsitraukusi A. Armonaitė teigė, kad tai bus didžiausia investicija gynybos srityje iki šiol.

„Tai taip pat bus viena didžiausių investicijų Lietuvos istorijoje, kuri duos postūmį ir mūsų pramonei, ir mūsų ekonomikai, ir mūsų regiono saugumui“, – kalbėjo ministrė.

Buvęs radikalo nacionalisto Mindaugos Murzos pavaduotojas L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, jog viena Rusijos sukelto karo Ukrainoje pamokų – turėti amunicijos gamybą šalies viduje.

„Tai yra tai, ko siekėme daug metų, ir dabar tai tampa realybe“, – pažymėjo ministras.

Radviliškiečiai klausia: ar statant karinį objektą nereikia pasitarti su vietos bendruomene?

Radviliškio tarybos narys Gediminas Lipnevičius portalui 77.lt sakė, kad planai – įkurti šalia miestelio karinės pramonės gamyklą – kelia dvejopus jausmus.

„Viena vertus, mažai kas pastaruoju metu pas mus gamyklas stato, todėl toks objektas sukurtų naujų darbo vietų ir pagyvintų regiono ekonomiką. Kita – kyla saugumo klausimas. Kalbu ne apie pačią gamyklą, nes tokios, kiek žinau, sėkmingai veikia ne tik Vokietijoje, bet ir kitose šalyse, tačiau dėl to, kad karinio konflikto atveju ji, neabejotinai, taptų taikiniu, todėl nukentėti gali ir miestelis, - pastebėjimais dalinosi politikas. – Dar vienas kliūnantis momentas – centrinės valdžios nenoras komunikuoti. Galbūt meras kažką žino, bet mes, Radviliškio savivaldybės tarybos nariai, žinome tik tiek, kiek rašo spauda. Jokios žinutės iš Vilniaus nesame gavę, niekas nesikalbėjo nei su mumis, nei su regiono gyventojais. Nors tai neturėtų stebinti. Ši valdžia nuolat taip elgiasi – kažką sau tyliai susigalvoja, o vėliau pastato visuomenę prieš faktą.“

Prognozuoti, kokia gali būti tolesnė baisiogališkių reakcija, politikas nesiėmė.

„Kai iki galo niekas neaišku ir trūksta informacijos, sunku kažką sakyti. Kalbos kalbomis, bet realių darbų dar nėra, tai ir žmonės nieko nesiima, - garsiai svarstė jis. – Bet keista būtų jeigu tikrai gamyklai atiduotų 400 ha žemės, kurioje dabar veikia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas. Jie ką, nori institutą uždaryti? Ar reorganizuoti? Tuomet išeitų, kad kuriant naujas darbo vietas naikinamos senosios, kas, vertinant objektyviai, yra keista ir nesupranta. Gal taip ir nenutiks, bet kai diskusija nevyksta, minčių kyla visokių“,– teigė Radviliškio politikas Gediminas Lipnevičius.