Konfliktas Artimuosiuose Rytuose staigiai pakėlė naftos ir dujų kainas: kas išloš?
Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui smarkiai sutriko laivyba per Hormūzo sąsiaurį – siaurą jūrų kelią, kuriuo kasdien keliauja apie 20 milijonų barelių naftos ir didelė dalis suskystintų dujų. Tai sudaro maždaug penktadalį pasaulio energijos tiekimo.
Dėl to naftos ir dujų kainos greitai pakilo. Azijoje ir Europoje dujų kainos šoktelėjo ypač stipriai, nes šie regionai labiau priklausomi nuo Kataro dujų ir Artimųjų Rytų naftos. JAV kainos taip pat kilo, bet ne taip drastiškai.[1]
„Europos dujų kainų etalonas per dvi dienas pakilo 90 procentų, o Azijos taip pat smarkiai šoktelėjo“, – sakė investicijų bendrovės „Raymond James“ analitikas Pavelas Molčanovas. Jis pridūrė, kad JAV, būdama didžiausia suskystintų dujų gamintoja pasaulyje, „neturi tokios pačios problemos kaip Europa ar Azija – iš tiesų ji gali iš to pasinaudoti“.
Papildomą nerimą sukėlė ir tai, kad kai kurios draudimo bendrovės atsisakė drausti tanklaivius šiame regione. Reaguodamas į tai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad valstybė suteiks politinės rizikos draudimą laivams ir prireikus juos lydės JAV karinis jūrų laivynas.
„Jei bus būtina, Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas kuo greičiau pradės lydėti tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį“, – pareiškė jis.
Šis pareiškimas padėjo kiek sumažinti paniką rinkose, tačiau kainos išlieka aukštos.
JAV naftos ir dujų eksportuotojai jau uždirba daugiau, tačiau negali pakeisti prarasto tiekimo
Jungtinės Amerikos Valstijos yra didžiausia pasaulyje naftos ir dujų gamintoja. Tačiau dauguma eksportuotojų jau dirba beveik maksimaliu pajėgumu. Tai reiškia, kad jie gali parduoti brangiau ir uždirbti daugiau, bet negali staiga užpildyti spragos, kuri atsirado sustojus tiekimui per Hormūzo sąsiaurį.[2] Energetikos analitikai pažymi, kad JAV įmonės trumpuoju laikotarpiu išloš dėl aukštesnių kainų.
„Gamintojai tikrai uždirbs daugiau“, – sakė dujų ir LNG analitikas Mathieu Uttingas. Jis paaiškino, kad maždaug 15 procentų JAV suskystintų dujų nėra parduodama pagal ilgalaikes sutartis, todėl gali būti parduodama rinkos kaina – o ji dabar gerokai aukštesnė.
Didžiosios bendrovės taip pat turi savo laivų parkus ir prekybos padalinius, todėl gali lanksčiau nukreipti krovinius ten, kur kainos didžiausios. „Mes turime dideles prekybos operacijas ir ilgalaikius laivų nuomos susitarimus, todėl galime perkelti tiek žaliavas, tiek produktus po pasaulį ir prisitaikyti prie situacijos“, – sakė „Exxon“ viceprezidentas Jackas Williamsas.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad JAV „negali tiesiog perjungti jungiklio“ ir pakeisti didžiulių Artimųjų Rytų naftos kiekių. Nauji projektai reikalauja laiko – mėnesių ar net metų.
Naujos investicijos į gavybą priklausys nuo to, ar karas užsitęs, ar energijos kainos išliks aukštos
Didelis klausimas – ar JAV bendrovės pradės daugiau investuoti į naujus gręžinius ir didinti gavybą. Ekspertai sako, kad tai įvyks tik tada, jei įmonės patikės, jog aukštos kainos laikysis ilgiau.
„JAV bendrovėms reikėtų matyti tvariai aukštesnę kainą“, – sakė energetikos analitikas Danas Pickeringas. Jo vertinimu, jei naftos tiekimas per Hormūzo sąsiaurį liktų sustabdytas ilgesniam laikui, nafta galėtų brangti ir virš 100 dolerių už barelį.
Galimos investicijos būtų nukreiptos į JAV skalūnų telkinius, kur gavybą galima padidinti greičiau nei kitur. Tačiau net ir tokiu atveju tai neužpildytų spragos iš karto.[3]
Tuo pat metu situacija kelia rimtų rizikų pasaulio ekonomikai. Jei konfliktas išsiplės ir Iranas ar jo sąjungininkai pradės masiškai atakuoti naftos ir dujų infrastruktūrą, kainos gali šoktelėti gerokai aukščiau dabartinio lygio.
„Tai būtų kelias be grįžimo. Tokiu atveju naftos kaina gerokai viršytų 100 dolerių už barelį“, – sakė energetikos konsultantas Mattas Reedas.
Todėl JAV energetikos sektorius jau dabar gauna didesnes pajamas, tačiau ilgalaikė nauda priklausys nuo vieno esminio dalyko – ar konfliktas taps ilgalaikiu ir ar pasaulinis energijos tiekimas bus rimtai sutrikdytas.
