Šveicarai nusprendė – neleis mitinguoti niekam
Dėl vis labiau augančios įtampos, kurią stimuliuoja konfliktas Artimuosiuose Rytuose, iškarto keli Šveicarijos miestai nusprendė atšaukti visus masinius renginius. Ciuriche šią savaitę buvo uždraustos visos, su Artimųjų Rytų konfliktu susijusios, demonstracijos. Bazelis ir Bernas uždraudė bet kokius masinius susibūrimus.[1]
Draudimas buvo pritaikytas ir Bazelyje spalio 21 d. turėjusiai vykti „koronos skeptikų“ demonstracijai. Tai, atsakydami į naujienų agentūros „Keystone-SDA“, patvirtino Bazelio kantono policijos atstovas. Mitingo lozungu buvo numatytas šūkis „Demonstracija už taiką, laisvę ir suverenitetą“. Jis buvo suderintas anksčiau. Tuo pat metu vadinamosios radikaliosios antifašistinės grupės rengėsi savo akcijai.
Šią savaitę Ciuriche buvo pateiktos 7 paraiškos, prašant leisti surengti su Artimųjų Rytų konfliktu susijusias akcijas. Apie tai agentūrai „Keystone-SDA“ pranešė miesto saugumo ministerijos atstovas. Čia draudimai masiniams renginiams galios nuo spalio 20 dienos penktos valandos vakaro iki spalio 22 d. vidurnakčio (rinkimų į parlamentą dienos).[2]
Taip pat uždrausti asmeniniai piketai. Policija tokį sprendimą priėmė, nes, pasak jos, smarkiai išaugo rizika, kad mitingų dalyviai gali būti sužaloti arba gali nukentėti tiek viešasis, tiek privatus turtas. Tiek demonstrantams, tiek atsitiktiniams praeiviams, tiek teisėsaugos organų atstovams ir gelbėjimo tarnybų darbuotojams per tokias akcijas kiltų didelė rizika. Tokios pozicijos laikosi Ciuricho ir Bazelio kantono valdžios.
Bazelio universiteto konstitucinės teisės ekspertas Markusas Šeferis (Markus Schefer) iš valdžios tikisi sulaukti aiškesnių jų veiksmų argumentų.[ref lt-
„Norėčiau žinoti, kodėl draudžiamos demonstracijos. Visuomenė turi suprasti valdžios sprendimus. Tai labai svarbu“, – pabrėžė jis.
Berno miesto teisingumo, policijos ir saugumo ministras Reto Nauzė (Reto Nause) tokiam atvejui turi vienintelį paaiškinimą.
„Mūsų mieste daug kas vyksta: organizuojamos svarbios futbolo varžybos, prasideda kasmetinis, Bundesplaco aikštėje vykstantis, šviesų festivalis, sekmadienį vyks rinkimai į federalinį parlamentą. Situacija lemia, kad mitingai tampa neįmanomi“, – nurodė jis.
Planuojate demonstraciją? Teks palaukti
Norint organizuoti akciją Berne, reikia internetu užpildyti paraišką ir sulaukti atsakymo Ciurichas irgi viską pateikia internete.
M. Šeferio nuomone, valdžia tikrai turi teisę, kam ir kada leisti pretenduoti į bendrą visuomeninę erdvę, siekiant surengti masinį renginį. „Bet ir tokiu atveju reikia įvertinti minties ir susirinkimo laisvės principų svarbą. Taip pat tai, kaip visuomenė šiuo metu nerimauja dėl Artimųjų Rytų konflikto. Ir visą tai susumavus, gal būtų tikslingiau vietoje šviesų festivalio ar futbolo rungtynių leisti politinį mitingą“, – retoriškai teiraujasi specialistas.
Susirinkimo laisvės ribos
Ciuriche, kaip jau buvo minėta, buvo uždrausti 7 mitingai, susiję su Palestinos – Izraelio konfliktu. Taip buvo uždrausta jau suderinta taiki draugijos „Šveicarijos visuomenė be kariuomenės“ demonstracija. „Tai – griežtas susirinkimo teisės apribojimas. Juolab kad kalbama apie ypač svarbų klausimą“, – pabrėžia M. Šeferis. Visgi jis sutinka, kad susirinkimo laisvė negali būti beribė. Ji gali būti apribota ir tai daroma reguliariai. M. Šeferio vertinimu, ypatingai svarbu, kad visuomenei būtų aiškiai ir suprantamai išaiškintos tokių veiksmų priežastys.
„Ribojimai gali būti taikomi tiek, kiek tai būtina realiam išsikeltų tikslų realizavimui. Tarkim, visuomenės saugumo užtikrinimui“, – patikslina jis. Konstitucinės teisės klausimais besispecializuojantis M. Šeferis nurodė, kad iš teisėsaugos atstovų jis taip ir nesulaukė aiškaus atsakymo dėl to, kodėl taikomi tokie ribojimai. O tai, pasak jo, leidžia įtarti, kad šalyje įsigali cenzūra.
Federalinė patarėja Elizabeta Bаum-Šnaider (Elisabeth Baume-Schneider) kuruoja teisingumo ir policijos ministeriją. Bendraudama su televizijos kanalu SRF, komentuodama sprendimą uždrausti masinius renginius, ji nurodė, kad šios priemonės rodo, kad valdžia elgiasi atsakingai. [3] Tai ji pabrėžė ir ES užsienio reikalų ministrų susitikimo, vykusio Liuksemburge, kuluaruose. Pasak jos, įvertinus, kokia įtempta yra situacija, draudimai visai pagrįsti. Jų tikslas, sumažinti galimus smurtinius skirtingą požiūrį turinčių grupių susidūrimus.[4]
Pasaulinė praktika – ne demonstrantų pusėje
Priminsime, kad per neseniai prie JAV kongreso vykusį mitingą dalis jo dalyvių įsiveržė į Kapitolijų. Skirtingais vertinimais, buvo suimta nuo 100 iki 500 žmonių.
Riboti mitingus po to, kai jų metu kilo riaušės, paragino ir Vokietijos valdžia, informuoja „Elta“.
Nesutarimų kilo ir per Vilniuje vykusią akciją, bet čia smurto buvo išvengta.[5]
