Seime gali būti kuriama speciali tyrimo komisija
Registrų centro duomenų nutekinimo istorija persikelia į politinį lygmenį. Opozicija surinko pakankamai parlamentarų parašų, kad būtų pradėtas procesas dėl laikinosios tyrimo komisijos steigimo. Jos tikslas – išsiaiškinti, kas žinojo apie incidentą, kaip buvo reaguota ir kas turėtų prisiimti atsakomybę.
„Galiu pasakyti, kad parašai surinkti“, – Žinių radijui penktadienio rytą teigė opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas[1].
Pagal Seimo statutą, komisijos sudarymui inicijuoti reikia mažiausiai 36 parlamentarų parašų, tačiau galutinį sprendimą dar turės priimti parlamentas. Pasak L. Kasčiūno, prie iniciatyvos prisidėjo ne tik opozicijos atstovai – ją palaikė ir keli valdančiosios „Nemuno aušros“ frakcijos nariai.
Numatoma, kad komisija nagrinėtų 19 klausimų. Dauguma jų susiję ne tik su pačiu duomenų nutekinimu, bet ir su institucijų veiksmais bei sprendimais po incidento. Tyrėjai aiškintųsi, kodėl informacija apie pažeidimą visuomenę pasiekė tik gegužės pabaigoje, nors Registrų centras apie problemą sužinojo dar balandžio pradžioje.
Po padidinamuoju stiklu – atsakingų institucijų veiksmai ir galimos grėsmės valstybei
Tyrimo komisija taip pat vertintų, ar atsakingi pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas ir ar nebuvo aplaidumo požymių. Vienas svarbiausių klausimų – ar sprendimai dėl incidento viešinimo buvo priimami remiantis vien saugumo argumentais, ar įtakos galėjo turėti ir politiniai bei reputaciniai motyvai.
Be to, parlamentarai ketina gilintis į galimas nacionalinio saugumo rizikas. Bus siekiama nustatyti, ar nutekinti duomenys galėjo būti panaudoti užsienio valstybių, žvalgybos tarnybų ar kitų priešiškų struktūrų interesams.
Opozicija jau yra aptarusi galimą devynių narių komisijos sudėtį. L. Kasčiūnas mano, kad visoms aplinkybėms ištirti pakaktų vasaros laikotarpio, todėl išvadų būtų galima tikėtis dar šiemet.
Ruginienė: atsakomybės neišvengs ir Migracijos departamentas
Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad atsakomybės dėl Registrų centro duomenų vagystės neišvengs ir Migracijos departamentas. Anot jos, šiuo metu Vidaus reikalų ministerija vykdo vidinius patikrinimus, o jų rezultatai turėtų parodyti, kas konkrečiai atsakingas už įvykusį incidentą. Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad atsakomybė gali tekti ne tik departamento darbuotojams, bet ir institucijoms, kurios buvo atsakingos už jų veiklos priežiūrą[2].
Komentuodama opozicijos iniciatyvą steigti Seimo tyrimo komisiją ir svarstymus apie galimas interpeliacijas ministrams, premjerė ragino pirmiausia sulaukti vykstančių tyrimų išvadų. Pasak jos, politinė atsakomybė turėtų būti taikoma tik nustačius, kad pareigūnai ar vadovai sąmoningai nevykdė savo pareigų.
I. Ruginienė taip pat teigė nežinojusi, kad prokuratūra dar gegužės pradžioje buvo leidusi viešinti informaciją apie duomenų vagystę, tačiau pažymėjo, jog ši aplinkybė tik sustiprina jos įsitikinimą, kad sprendimas atleisti Registrų centro vadovą buvo pagrįstas.
Prokuratūra: kliūčių anksčiau viešinti informaciją nebuvo
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pareiškė, kad Registrų centras turėjo galimybę visuomenę apie duomenų vagystę informuoti dar gegužės pradžioje. Pasak jos, gegužės 8 dieną įmonė kreipėsi į prokuratūrą dėl informacijos viešinimo, o prokuroras atsakė, kad nedraudžia skelbti duomenų, kurie nėra susiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todėl sprendimas, kada informuoti gyventojus apie incidentą, buvo paties Registrų centro atsakomybė.
Anot N. Grunskienės, prokuratūra sprendžia tik dėl ikiteisminio tyrimo informacijos viešinimo apimties ir laiko, tačiau tai neriboja institucijų galimybės pranešti visuomenei apie pačius saugumo incidentus. Tokiu būdu prokuratūros vadovė paneigė prielaidas, kad teisėsauga buvo uždraudusi anksčiau viešinti informaciją apie didelio masto duomenų nutekinimą.
