Dešimtims milijonų žmonių taikomas griežtas karantinas
Kinijos valdžios institucijos nežmoniškomis priemonėmis bando suvaldyti Covid-19 protrūkius prieš spalį įvyksiantį komunistų partijos suvažiavimą. Kinijos nulinio Covido politika reikalauja griežtų karantinų – net jei pranešama tik apie keletą susirgimų atvejų, dešimtys milijonų žmonių mažiausiai trisdešimtyje šalies regionų yra verčiami laikytis dalinio arba visiško karantino bei likti namuose. Žmonės jau skundžiasi maisto ir būtiniausių prekių trūkumu.
„Praėjo 15 dienų, baigėsi miltai, ryžiai, kiaušiniai. Prieš kelias dienas taip pat baigėsi ir pienas vaikams“, – sakė vienas Vakarų Sindziango gyventojas.
Žmonės jau išdrįso kreiptis pagalbos
Dėl griežto karantino kai kuriuose regionuose jau puse lūpų bandoma kaltinti valdžią ekonomikos augimo slopinimu.
Beviltiškoje padėtyje atsidūrę žmonės taip pat jau išdrįsta kreiptis pagalbos. Taip nutiko po kelias savaites Sindziange trukusio karantino Ili Kazachstano autonominėje prefektūroje, esančioje netoli sienos su Kazachstanu.
Šiame regione gyvenantys mišrūs Hanų kinų, kazachų ir uigūrų gyventojai jau išdrįso paprašyti pagalbos per socialinę žiniasklaidą.
Viename įraše buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame uigūrų vyras, apimtas emocijų, sakė, kad jo trys vaikai nevalgė jau tris dienas.
Yining mieste, Ili sostinėje, taip pat buvo išplatintas bendras internetinis dokumentas su daugiau nei 300 skubių užklausų dėl maisto, vaistų ir higieninių įklotų.
„Pritrūkau pinigų, kad galėčiau nusipirkti reikmenų. Žmona nėščia, turime du vaikus. Baigiasi dujos. Mano žmonai reikia medicininės patikros“, – sakė kitas gyventojas.
Kinijos valdžią kaltina žmogaus teisių pažeidimais
Ilgai lauktoje ir pagaliau jau šį mėnesį pateiktoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje Kinija apkaltinta „rimtais žmogaus teisių pažeidimais“ prieš uigūrus ir kitas daugiausia musulmoniškas mažumas Sindziange.
JT atstovai teigia, kad daugiau nei milijonas uigūrų buvo sulaikyti prieš jų valią ir patalpinti specialiose stovyklose.
Pekinas teigia, kad jo stovyklų tinklas yra kovos su terorizmu įrankis.
Tačiau kenčia ne tik į stovyklas uždaryti kinai.
Štai, pavyzdžiui, Pietvakarių Guidžou provincijoje valdžia be įspėjimo užrakino sostinės Guiyang rajoną. 500 000 gyventojų įstrigo namuose, nors nebuvo apie tai iš anksto perspėti ir neturėjo nė menkiausios galimybės tam pasiruošti.
„The Guardian“ pranešė, kad pastatuose buvo išjungti liftai, kad žmonės iš jų neišeitų.
„Negalime pirkti daiktų internetu, nes niekas jų nepristato, o prekybos centrai nedirba. Ar valdžia su mumis elgiasi kaip su gyvūnais, ar tiesiog nori, kad numirtume?“ – klausė vienas „Weibo“ mikrotinklaraščių platformos vartotojas, kurį cituoja „The Guardian“.
Tuo tarpu Čengdu, Sičuano provincijos sostinė, yra didžiausias miestas, uždarytas nuo tada po to, kai šiais metais dviem karantino mėnesiams buvo uždarytas Šanchajus.
Šiame mieste gyvena 21 milijonas žmonių. Visiems jiems uždrausta atvykti į miestą arba iš jo išvykti.
Tai įvyko po anksčiau šį mėnesį buvusios didelės karščio bangos regione ir žemės drebėjimo, kai gyventojai bandė pabėgti iš savo namų, kurių išėjimai buvo užrakinti.
Miesto pareigūnai sako, kad nuo pirmadienio planuoja panaikinti apribojimus penkiose miesto vietose.
Žmonės patiria didžiulį spaudimą
Kaip jau minėta, kelis kartus pratęstas daugkartinis karantinas susijęs su spalio viduryje vyksiančiu Nacionalinės partijos kongresu – kartą per penkerius metus vykstančiu renginiu, į kurį pirmą kartą po pandemijos pradžios susirinks aukščiausi politiniai nariai.
Partijos pareigūnai patiria didžiulį spaudimą užtikrinant, kad renginys vyktų sklandžiai, todėl net ir nedideli Covid protrūkiai laikomi grėsme.
Kinija yra vienintelė didžioji pasaulio ekonomika, bandanti visiškai sunaikinti Covid protrūkius, teigdama, kad tai būtina siekiant užkirsti kelią didesniam viruso antplūdžiui, galinčiam užvaldyti ligonines.
Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, nuo pandemijos pradžios Kinija oficialiai užregistravo kiek mažiau nei 15 000 mirčių[1].
