Nebuvo vieningo sutarimo
Šeštadienį, liepos 23-ąją, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas beždžionių raupų protrūkį vis dėlto pripažino tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.
PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas priėmė sprendimą paskelbti deklaraciją, nepaisydamas vieningo sutarimo nebuvimo tarp PSO nepaprastųjų situacijų komiteto narių. Tai buvo pirmas kartas, kai JT sveikatos agentūros vadovas ėmėsi tokių veiksmų.
„Turime protrūkį, kuris greitai išplito visame pasaulyje dėl naujų perdavimo būdų, apie kuriuos per mažai suprantame ir kurie atitinka tarptautinių sveikatos taisyklių kriterijus“, – sakė T. Adhanomas Ghebreyesusas.
„Žinau, kad tai nebuvo lengvas procesas ir kad tarp komiteto narių nebuvo vieningo sutarimo“, – pridūrė jis[1].
Plinta įvairiais būdais
Tuo metu UCLA Fielding visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos profesorė dr. Anne Rimoin sekmadienį pažymėjo, kad beždžionių raupai plinta įvairiais būdais.
Kalbėdamas laidoje „Fox News Live“, dr. A. Rimoin pažymėjo, kad „mes daug žinome apie beždžionių raupus ten, kur jų ištekliai yra maži, t. y. tokiose vietose kaip Kongo Demokratinė Respublika, bet tikrai turime būti budrūs ir stebėti, kaip virusas plinta ten, kur jo paplitimas yra gerokai didesniuose plotuose ir daug išteklių reikalaujančioje aplinkoje.
„Tai, ką dabar matome, yra tai, kad šis virusas greitai plinta esant labai artimam žmonių kontaktui“, – tęsė ji, pabrėždama, kad virusas „gali plisti įvairiais būdais“.
Beždžionių raupų ekspertė pažymėjo, kad virusas taip pat gali plisti per vadinamuosius fomitus, t. y. medžiagas, įskaitant paklodes, drabužius ir rankšluosčius, kurios gali pernešti infekciją. Ji taip pat pabrėžė, kad „labai artimas asmeninis kontaktas“ yra dar viena greito plitimo priežastis.
Dr. A. Rimoin pažymėjo, kad Afrikoje virusas dažnai plinta nuo kontaktų su gyvūnais.
„O tada dažnai stebime žmogaus žmogui perdavimą, kuris tęsiasi ir persiduoda toliau nuo sergančio žmogaus: pažeistos vietos liečiasi su patalynės užvalkalais, drabužiais, daiktais, tada kažkas kitas, kuris liečiasi prie minėtų daiktų, gali užsikrėsti“, – paaiškino ji.
Nors Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūra anksčiau diskutavo šiuo klausimu, PSO generalinis direktorius T. A. Ghebreyesusas šeštadienį spaudos konferencijoje paaiškino, kad:
Tarptautinių sveikatos taisyklių (TAS) nepaprastųjų situacijų komitetas iš esmės sutiko, kad viruso perdavimas šiuo metu neatitinka ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos [PHEIC][2].
Ragina šalis atkreipti dėmesį
Nors beždžionių raupai buvo paplitę kai kuriose Centrinės ir Vakarų Afrikos dalyse dešimtmečius, nebuvo žinoma, kad jie sukėlė didelių protrūkių už žemyno ribų arba buvo plačiai išplitę tarp žmonių iki šių metų gegužės mėnesio, kai valdžios institucijos aptiko dešimtis epidemijų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir kitur.
Pasaulinės ekstremalios situacijos paskelbimas reiškia, kad beždžionių raupų protrūkis yra „nepaprastas įvykis“, kuris gali išplisti į daugiau šalių ir reikalauja koordinuoto pasaulinio atsako. PSO anksčiau paskelbė ekstremalias situacijas dėl visuomenės sveikatos krizių, tokių kaip COVID-19 pandemija, 2014 m. Vakarų Afrikos Ebolos protrūkis, Zikos virusas Lotynų Amerikoje 2016 m. ir dedamos pastangos išnaikinti poliomielitą.
Nepaprastosios padėties deklaracija dažniausiai yra raginimas atkreipti daugiau pasaulinių išteklių ir dėmesio į protrūkį. Ankstesni pranešimai turėjo nevienodą poveikį, nes JT sveikatos agentūra iš esmės yra bejėgė priversti šalis imtis veiksmų.
Dėl blogėjančios situacijos – antras posėdis
Kiek anksčiau, ketvirtadienį, liepos 21 d., beždžionių raupų ekspertai aptarė, ar pastarųjų mėnesių protrūkį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) turėtų priskirti pasaulinei ekstremaliajai sveikatos situacijai – pačiam aukščiausiam pavojaus lygiui.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, antrasis PSO nepaprastųjų situacijų komiteto posėdis dėl viruso buvo surengtas, kad būtų ištirta blogėjanti padėtis pasaulyje – jau pranešta apie beveik 15 400 atvejų iš 71 šalies. Gegužės pradžioje buvo pranešta apie beždžionių raupų infekcijų antplūdį už Vakarų ir Centrinės Afrikos šalių ribų, kuriose liga ilgą laiką buvo endeminė. Birželio 23 d. PSO sušaukė nepaprastosios padėties ekspertų komitetą, kad nuspręstų, ar beždžionių raupai yra vadinamoji tarptautinį susirūpinimą kelianti ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija (PHEIC) – aukščiausias JT sveikatos agentūros pavojaus laipsnis[3].
Tačiau dauguma ekspertų, tuo metu rengusių rekomendaciją PSO vadovui T. A. Ghebreyesusui, nusprendė, kad padėtis dar nėra tokia rimta, nors ir išreiškė didelį susirūpinimą dėl protrūkio masto ir paragino imtis intensyvių atsakomųjų veiksmų ligos plitimui pažaboti[4].
Antrasis posėdis buvo sušauktas toliau didėjant atvejų skaičiui.
„Man reikia jūsų patarimo vertinant tiesiogines ir vidutinės trukmės pasekmes visuomenės sveikatai“, – daugiau nei šešias valandas trukusio susitikimo pradžioje sakė T. A. Ghebreyesusas.
Dabar, daugėjant užsikrėtimo atvejų ir ligai per pastarąją savaitę išplitus į dar šešias šalis, šaukiamas antras posėdis. Jei komitetas rekomenduos PSO vadovui pripažinti, kad šis protrūkis atitinka tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai padėtį, jis taip pat pasiūlys laikinų priemonių, turinčių užtikrinti geresnę prevenciją, sulėtinti ligos plitimą ir reguliuoti pasaulinį sveikatos apsaugos sistemų atsaką.
Tačiau kol kas nėra aišku, kada komitetas posėdyje priims išvadas arba paviešins rezultatus.
Išlieka budrūs
Tuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė teigė, kad Lietuvoje kol kas nėra fiksuotas nei vienas beždžionių raupų atvejis.
„Nors Lietuvoje beždžionių raupų atvejų neužregistruota, tačiau išliekame budrūs, nes pasaulyje kasdien nustatoma vis daugiau šios ligos atvejų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 liepos 18 d. 27 ES/EEA šalyse užregistruoti 7 896 beždžionių raupų atvejai[5]. Daugiau informacijos rasite čia.
Didėjant registruojamų beždžionių raupų atvejų skaičiui įvairiose pasaulio šalyse, šios ligos atvejų valdymui ruošiamasi ir Lietuvoje: parengtos beždžionių raupų atvejo ir sąlytį turėjusių asmenų valdymo rekomendacijos bei viešinama kita aktuali informacija“, – kalbėjo G. Gargasienė[6].
Paklausta, ar didelė tikimybė, kad po vasaros atostogų ir kelionių bumo savo šalyje turėsime ne vieną beždžionių raupų atvejį, patarėja sakė:
„Žmonėms keliaujant, ypač endeminėse šalyse, rizika užsikrėsti ir susirgti išlieka. Užsikrėtimo tikimybės negalima sieti su atostogomis, kelionėmis ar renginiais, tai priklauso nuo asmens elgsenos ir prevencinių priemonių laikymosi.“
Ar, artėjant šaltajam sezonui, be gripo ir COVID-19 galime turėti ir dar vieną pandemiją, pašnekovė taip pat spėlioti nesiryžo:
„NVSC vadovaujasi tarptautinių institucijų skelbiama oficialia informacija, todėl prognozuoti, kas ir kada bus, negali.“
Siekiant išvengti užsikrėtimo beždžionių raupais G. Gargasienė siūlo vadovautis šiais patarimais:
- vengti tiesioginio sąlyčio (oda su oda, veidas į veidą) su asmenimis, kuriems pasireiškia ligos simptomai;
- praktikuoti saugius lytinius santykius;
- laikytis tinkamos rankų higienos, ypač prieš sąlytį ir po turėto sąlyčio su simptomų turinčiu asmeniu bei jam priklausančiais reikmenimis;
- išsamias rekomendacijas rasite čia.
Devyniasdešimt aštuoni procentai apie praneštus atvejus pasaulyje „yra tarp vyrų, kurie turi lytinių santykių su vyrais (MSM) – ir pirmiausia tarp tų, kurie neseniai turėjo kelis anoniminius ar naujus partnerius“, trečiadienį spaudos konferencijoje sakė PSO techninis beždžionių raupų vadovas Rosamund Lewis.
Pasak PSO, užsikrėtusieji paprastai yra jauno amžiaus ir dažniausiai gyvena miestuose. T. A. Ghebreyesusas ketvirtadienį sakė, kad tai yra iššūkis, nes kai kuriose šalyse „paveiktos bendruomenės susiduria su gyvybei pavojinga diskriminacija“.
„Kyla labai rimtas susirūpinimas, kad vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, gali būti stigmatizuoti arba apkaltinti dėl protrūkio, todėl protrūkį bus daug sunkiau atsekti ir sustabdyti“, – sakė jis susitikime.
Dar šešios šalys pranešė apie pirmuosius beždžionių raupų atvejus
T. A. Ghebreyesusas teigė, kad pirmasis komiteto susirinkimas padėjo apibūdinti protrūkio dinamiką, tačiau jis ir toliau susirūpinęs dėl atvejų skaičiaus. Nepaisant akivaizdžios mažėjimo tendencijos kai kuriose šalyse, praėjusią savaitę šešios šalys pranešė apie savo pirmuosius atvejus.
„Plečiantis protrūkiui, svarbu įvertinti visuomenės sveikatos intervencijų veiksmingumą įvairiose aplinkose, kad geriau suprastume, kas veikia, o kas ne“, – sakė jis.
PSO vadovas taip pat teigė, kad informacijos, gaunamos iš endeminių Afrikos šalių, yra „labai mažai“, todėl sunku apibūdinti situaciją regione ir planuoti intervencijas.
COVID-19 Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pranešė, kad pirmadienį buvo pranešta apie 7 896 patvirtintus atvejus iš 27 Europos ekonominės erdvės šalių.
Labiausiai nukentėjo Ispanija (2 835), Vokietija (1 924), Prancūzija (912), Nyderlandai (656) ir Portugalija (515).
„Labai tikėtina, kad tam tikra seksualinė praktika palengvino ir gali dar labiau palengvinti beždžionių raupų perdavimą tarp MSM grupių“, – sakoma PSO pranešime.
Loyce Pace, JAV Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento pasaulinių reikalų sekretoriaus padėjėja, sakė, kad pasauliui „labai sunku“ susidoroti su beždžionių raupais dėl COVID-19 ir kitų sveikatos krizių.
„Žinau, kad tai gali būti baisu ir vargina“, – sakė ji žurnalistams JAV misijoje Ženevoje. Tačiau „mes žinome daug daugiau apie šią ligą, anksčiau galėjome sustabdyti protrūkius ir, svarbiausia, kad turime medicinines bei kitas atsakomąsias priemones“.
Virusinė infekcija, primenanti raupus, žmonėms pirmą kartą aptikta 1970 m. ir yra mažiau pavojinga bei užkrečiama nei raupai, kurie buvo išnaikinti 1980 m.
