Beveik pusė gyventojų nepasitiki šia Vyriausybe
LRT užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė skandalingus rezultatus – net 7 iš 10 gyventojų norėtų pakeisti premjerės Ingridos Šimonytės suformuoto ministrų kabineto ministrus, o tarp nemėgstamiausiųjų atsidūrė energetikos ministro Dainiaus Kreivio pavardė. Nors nepasitenkinimo žvilgsnių kiti ministrai sulaukia mažiau, tačiau neabejotinai nėra nei vieno, kuris pelnytų visuotinį pasitenkinimą ir gyventojų pagarbą. Tačiau prakalbus apie reitingus, Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė neslėpė, kad pastaruoju metu pykčiai ardo ne tik valdančiuosius, bet ir opozicines frakcijas, kurios vis labiau tarpusavyje neberanda sutarimo.
Net 69 proc. apklaustųjų pritartų, kad reiktų keisti Vyriausybės sudėtį pakeičiant ministrus, pastaruoju metu sulaukusius daugiausiai kritikos dėl savo darbo. Pabrėžiama, kad ministrų keitimo labiausiai reikalauja vyresni nei 30 metų žmonės, gaunantys vidutines (851–1 600 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, o taip pat tie, kurie save priskiria prie kairiųjų pažiūrų atstovų. Šį žingsnį neigiamai vertintų kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) jaunesnių nei 30 metų asmenų, gaunančių didžiausias pajamas (per 1 600 eurų), nelietuvių tautybės ir dešiniųjų pažiūrų[3].
„Baltijos tyrimų“ vadovė sociologė Rasa Ališauskienė, išvydusi tokius rezultatus, panašu, labai nenustebo. Pasak jos, viešojoje erdvėje pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie visos Vyriausybės atsistatydinimą, o ypatingai pradėjus kalbėti ir apie tai, kad po biudžeto tvirtinimo gali atsistatydinti ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Tiek R. Ališauskienė, tiek Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pastebėjo, kad didelį susirūpinimą kelia ir žemas pasitikėjimas šia Vyriausybe. R. Ališauskienė pastebėjo, kad gerai vertinančių šios Vyriausybės darbą yra tik kiek daugiau nei 20 proc., o pasak M. Baltrukevičiaus, šia institucija nepasitiki beveik pusė (46 proc.) gyventojų.
Įvardijo nemėgstamiausius ministrus
Vargu, ar galėtume sudaryti sąrašus mėgstamiausių ir labiausiai visuomenei nusipelniusių ministrų, kalbėdami apie šią Vyriausybę, kuri turi tokius akivaizdžius žmonių nepasitenkinimo rodiklius. Tačiau neabejotinai labai greitai, naudodamiesi minimos apklausos duomenimis, galėtume sukurpti nekenčiamiausių ministrų sąrašą. Taigi, paaiškėjo, kad garbingą pirmąją vietą šiame sąraše užima energetikos ministras D. Kreivys (nemėgsta jo 38 proc. apklaustųjų), dažnai žiniasklaidoje ir socialinėse erdvėse plakamas kritikos botagais už tai, kad neva yra atsakingas už energetikos krizę Lietuvoje.
Tokius D. Kreivio „nuopelnus“ ekspertai nurašo prastai ministro komunikacijai, visiškai neorientuotai į paprastą žmogų, kuris mato tik pakilusias elektros kainas. M. Baltrukevičiaus teigimu, D. Kreiviui esą labai trūksta atsakomybės, tačiau šiai dienai jis esą yra nepajudinamas, mat jo einamos pareigos tikrai dabar nėra pačios geidžiamiausios.
Antroje vietoje rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (28 proc.), kuris per pusę savo kadencijos visuomenei „pademonstravo“ aukštą diplomatijos lygį spręsdamas konfliktą su Baltarusija, dėl ko Lietuva susidūrė su dar neregėtu neteisėtų migrantų antplūdžiu, o garsiausias veikiausiai būtų Kaliningrado tranzito klausimas. Ir, nors ministras veikiausiai supranta, jog jam sunkiai sekasi šiame amplua, ministrė pirmininkė I. Šimonytė jį padrąsino, kad jis yra „puikus ministras“[2].
Trečia vieta šiame sąraše atitenka ekonomikos ir inovacijų (arba kitaip – kosmoso) ministrei Aušrinei Armonaitei (23 proc.), kuri užuot sprendusi ekonomines šalies problemas, kai masiškai savo veiklą stabdo didžiausios šalies gamyklos („Achema“, „Lifosa“ ir kt.), imasi kosmoso realijų ir tikisi jo pagalba pakelti Lietuvos BVP.
Visgi, ekspertai įsitikinę, kad žmonių antipatijas tiek G. Landsbergis, tiek A. Armonaitė pelno ne dėl savo (ne)kompetencijų, bet dėl to, kad yra partijų pirmininkai. Pavyzdžiui, pasak R. Ališauskienės, A. Armonaitė sugeria visą antipatijų bangą už Laisvės partiją, kuriai pirmininkauja. Vis dėlto, kalbant apie G. Landsbergį, anot M. Baltrukevičiaus, vargu, ar jam pavyks pakilti į politinio populiarumo padanges, o dar visai neseniai pasirodė ir žinių apie jo griežtą retoriką dėl biudžeto tvirtinimo.
Kai kuriems teko mažesnė antipatijų banga
Na, o po A. Armonaitės rikiuojasi pandemijos metu itin garsiai išlinksniuotas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys (17 proc.), kalbėjęs apie penktąją koloną ir kitus dalykus, susijusius su nesiskiepijančiais vakcinomis nuo COVID-19. Po jo išsirikiavo pastarosiomis dienomis į skandalų verpetą įsisukusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė (7 proc.), aplinkos ministras Simonas Gentvilas (6 proc.), septintąja vieta pasidalino teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir finansų ministrė Gintarė Skaistė (po 3 proc. nemėgstančiųjų).
Visgi, M. Baltrukevičius prognozuoja, kad po rimtų išsakytų buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus kaltinimų A. Bilotaitei, šios reitingai neabejotinai gali kristi.
„VST vadovo kaltinimai rimti ir svarūs. Neaišku, kaip pakryps, kiek informacijos dar bus paskleista, bet bent šioks toks kritimas turbūt neišvengiamas“, – komentavo analitikas[3].
R. Ališauskienės pastebėjimu, gyventojai išties nepatenkinti A. Dulkiu ir visa jo valdoma sveikatos sistema, kuria nusivylimas vis labiau auga. M. Baltrukevičius įsitikinęs, kad pasibaigus pandemijos aktualumui, sveikatos apsaugos ministras tapo tarsi nepastebimas.
Aštuntoje vietoje atsidūrė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (2 proc.), o mažiausiai antipatijos susilaukė kultūros ministras Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis (po 1 proc. nemėgstančiųjų).
Tačiau liūdniausias tendencijas visuomenėje visgi atspindėjo ne išreikštas nepasitenkinimas Vyriausybės nariais, bet beveik penktadalio apklaustųjų apolitiškumas. Net 17 proc. jų į klausimą neatsakė arba nežinojo, kuris ministras jiems ne itin „prie širdies“.
Manančiųjų, kad visi išvardyti ministrai dirba blogai, buvo 5 proc.
Premjerės reitingas – žemiausias per 11 metų
Tuo tarpu Vyriausybės vadovės I. Šimonytės reitingai – žemiausi per daugiau nei dešimtmetį. Tačiau jos kolega konservatorius Linas Slušnys linkęs politinių reitingų nesureikšminti ir teigė, jog šie – nuolat svyruoja, o daugiausiai kritikos strėlių ir sulaukia pirmieji asmenys[5].
Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė spalio pabaigoje laidoje „Dienos pjūvis“ komentavusi esamus prastus šios Vyriausybės reitingus neslėpė, jog tokie prasti politiniai reitingai jau fiksuojami kurį laiką, todėl to nebereikėtų vadinti svyravimu, o tinkamesnis tam žodis esą būtų „gniūžtės efektas“, kai žmonių nusivylimas ir nuoskaudos kaupiasi.
Anot jos, labiausiai žmonių pasitikėjimą konservatoriais mažina jų komunikacija, kai žmonės, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos metu buvo rūšiuojami į „vakserius“ ir „antivakserius“. Iš valdančiųjų taip pat stinga stabilumo ir teisingumo.
„Mano nuomone, šią valdžia dar gelbsti karo laikotarpis, kai žmonės ieško psichologinės atramos valstybėje ir valdžioje, ir tas didina pasitikėjimą. Jei šio laikotarpio nebūtų, tikėtina, kad esamus reitingus matytume dar žemesnius negu jie yra“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Širinskienė[5].
Skaldosi ir pozicija, ir opozicija
A. Širinskienė laidoje atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Vyriausybę purtantys skandalai įskaitant ir draudimą konservatorių frakcijos nariams registruoti pasiūlymus, nesuderintus su Vyriausybe, rodo jos nepasitikėjimą Seimo nariais bei tai, kad valdančioji dauguma „kabo“ ant 71 parlamentaro nebuvimo.
Tačiau L. Slušnys atkirto, jog spaudimo frakcijos viduje, bent jau jis nepatiria, o su kolegomis, nors viešai, atrodo, ir pliekiamasi, iš tiesų ir „pakalba, ir per dantį patraukia“. Jo teigimu, natūralu, jog krizės fone dirbantys politikai kartais gali pasisakyti ir aštriau, o štai kai kuriems iš jų net nesuteikiama progos pagalvoti, ką pasakyti – vos įkvepia oro ir aplink išsirikiuoja eilė mikrofonų.
Kita vertus, Regionų frakcijos atstovė neslėpė, kad skaldymasis pastebimas ne tik pas valdančiuosius, bet ir opozicinėse partijose esą trūksta vienybės. Politikė teigė iki šiol nesuprantanti, kodėl „darbiečiai“ ir Jonas Pinskus negali pasirašyti susitarimo dėl opozicijos lyderio. Akivaizdu ir tai, kad bendrą tinklą skaido ir pyktis tarp ekspremjero Sauliaus Skvernelio ir „valstiečių“.
