Daugelyje Europos miestų būsto nuoma viršija vidutinį atlyginimą
Būsto išlaidos sudaro vis didesnę namų ūkių biudžetų dalį visoje Europoje, rodo „Eurostat“ duomenys. Itin didelį spaudimą jaučia mažas pajamas gaunantys žmonės bei tie, kurie dirba už minimalų atlyginimą.
Kai kuriose Europos šalyse ar miestuose net vieno miegamojo buto nuoma miesto centre viršija vidutinį atlyginimą. Pavyzdžiui, Lisabonoje vidutinis atlyginimas nesiekia būsto nuomos kainos — rentos ir atlyginimo santykis čia siekia 116 proc. Panaši padėtis yra ir Stambule, kur šis rodiklis siekia 101 proc[1].
Tai reiškia, kad gyventojams reikia papildomų pajamų vien tam, kad susimokėtų už būstą. Daugiau nei pusę atlyginimo būstui taip pat išleidžia gyventojai Londone (75 proc.), Barselonoje ir Madride (po 74 proc.), Milane (71 proc.), Romoje (65 proc.), Dubline (62 proc.), Atėnuose (57 proc.), Varšuvoje (56 proc.), Prahoje (54 proc.) ir Budapešte (52 proc.).
Kur atlyginimai didžiausi, ten būstas prieinamesnis — bet ne pigesnis
Didžiausi atlyginimai Europoje mokami Šveicarijoje — Ženevoje (7 307 eurai) ir Ciuriche (7 127 eurai). Taip pat aukšti atlyginimai fiksuojami Liuksemburge, Amsterdame, Kopenhagoje ir Frankfurte, kur jie viršija 4 000 eurų per mėnesį.
Nepaisant aukštų nuomos kainų, šie miestai turi palankų nuomos ir atlyginimo santykį. Ženevoje gyventojai būstui išleidžia tik 29 proc. atlyginimo. Kiti miestai, kuriuose šis rodiklis siekia mažiau nei 40 proc., yra Liuksemburgas ir Frankfurtas (34 proc.), Ciurichas ir Helsinkis (35 proc.), Viena (38 proc.).
Tai nereiškia, kad nuoma šiuose miestuose pigi: tiesiog atlyginimai yra pakankamai dideli, kad būsto išlaidos neviršytų pagrindinių pajamų dalies[2].
Tarp didžiausių Europos ekonomikų sostinių mažiausią nuomos dalį nuo atlyginimo moka Berlyno gyventojai (40 proc.), o daugiausia — Londono (75 proc.). Paryžiuje šis santykis siekia 45 proc., Madride – 74 proc., Romoje – 65 proc.
Minimalus atlyginimas beveik niekur neleidžia pragyventi — Lietuva tarp šalių su didžiausiu deficitu
Tyrimas rodo, kad 25 iš 26 ES šalių, turinčių nacionalinį minimalų atlyginimą, šis atlygis neužtikrina net bazinių gyvenimo išlaidų padengimo. Kritiškiausia padėtis fiksuota Kipre, kur neto minimalus atlyginimas (886 eurai) yra beveik perpus mažesnis už vidutines mėnesines išlaidas (1 801,90 euro).
Lietuvoje būsto išlaidos stipriai lenkia gyventojų pajamas — tai viena blogiausių situacijų Europoje. Vidutinis atlyginimas 2025 m. siekia apie 1 436 eurus į rankas, o vidutinė buto nuoma Vilniuje sudaro nuo 32 % iki 42 % šių pajamų.
Tačiau minimalus atlyginimas (apie 800 eurų) net nepadengia vidutinės nuomos kainos, todėl Lietuva fiksuoja didžiausią pajamų ir būsto išlaidų deficitą ES. Šią problemą gilina ir tai, kad nuo 2010 m. būsto kainos šalyje pakilo 144 % — vienas sparčiausių augimų visoje ES. Kainos kyla sparčiau nei atlyginimai ar nuomos įkainiai, tad tiek vidutines, tiek minimalias pajamas gaunantiems žmonėms būstas tampa vis sunkiau įperkamas.
Didelis atotrūkis matomas ir Čekijoje (–803 eurai), Maltoje (–796 eurai) bei Vokietijoje (–354 eurai). Vienintelė šalis, kurioje minimalus atlyginimas viršija pagrindines pragyvenimo išlaidas, yra Belgija.
Ten neto minimali alga leidžia padengti gyvenimo išlaidas vienam suaugusiajam, įskaitant nuomą. Panaši padėtis išlieka ir pasauliniu mastu. Tokiuose miestuose kaip Meksikas, San Paulas ar Bogota, atlyginimo nepakanka net būstui. O tokiuose miestuose kaip Rio de Žaneiras ar Manila, nors ir galima susimokėti už nuomą, beveik nieko nebelieka kitiems poreikiams.
Didžiausias disponuojamų pajamų likutis po būsto išlaidų — vėlgi Šveicarijoje. Ženevos gyventojams vidutiniškai lieka 5 174 eurai, Ciuricho – 4 638 eurai. Be Šveicarijos, daugiau nei 2 000 eurų po nuomos išlaidų dar lieka Liuksemburgo, Frankfurto, Kopenhagos, Amsterdamo, Oslo ir Helsinkio gyventojams.
