<h2>Vadovo skambutį ne darbo valandomis galima ir ignoruoti</h2>
<p>Darbas ir karjera vieniems yra didžiausia palaima. Tai vieta, kur galima pritaikyti visas savo sukauptas žinias ir praktikas ir kurioje tikimės pasiekti aukštumų. Kita vertus, kai kuriems darbas yra tiesiog būtinybė, skirta pragyvenimui: jei galėtų, kai kurie nedirbtų nė dienos. Dėl gana skirtingų situacijų, darbo santykių ir pačių darboviečių, darbuotojai linkę skirtingai vertinti ir savuosius darbdavius. Jeigu vienas kolektyvas yra it stiprus kumštis, o žmonės yra pasiryžę vieni kitiems padėti bet kuriuo paros metu, tai kiti, ištiksėjus paskutiniai darbo dienos valandai, uždaro ofiso duris ir bendradarbių gatvėje nebepažįsta. </p>
<p>Žinoma, kai kuriais atvejais tai gali būti sudėtinga, ypač dabar, pandemijos metu. Daliai darbuotojų dirbant nuotoliu, net ir pasibaigus darbo dienai, nuo skaitmenizuoto pasaulio pilnai neatsijungiama, o tai darbdaviui suteikia pretekstą trukdyti darbuotoją ir tuo metu, kuris nėra apmokestintas. Tai gali būti prilyginta neapmokamiems viršvalandžiams ir ilgainiui, itin neigiamai veikia darbdavio bei darbuotojo santykius. Siekiant to išvengti ir paskatinti darbuotojo našumą, kai kurios valstybės ima drausti darbdaviams kontaktuoti su savo pavaldiniais darbo dienai pasibaigus.</p>
<p>Tokį žingsnį neseniai žengė ir Portugalija: valstybėje priimtas įstatymas, kuriuo, darbdaviams draudžiama susisiekti su darbuotojais telefonu, žinutėmis ar net el. paštu ne darbo valandomis. Numatoma, kad pasibaigus darbo dienai, darbuotojas yra laisvas asmuo, kuris gali mėgautis poilsiu, laisvu laiku su šeima ar tiesiog užsiimti kita veikla. Bet koks darbdavio įsikišimas ir darbuotojo poilsio sudrumstimas nuo šiol Portugalijoje yra laikomas sunkiu nusižengimu ir už jį net gali būti baudžiama[1].</p>
<p>Tokį žingsnį skatina tiek pati Europos Sąjunga (ES), siekdama įteisinti darbuotojų teisę atsijungti nuo darbo režimo, tiek įvairios organizacijos. Be to, įstatymas jau galioja keliose ES valstybėse narėse ir pasirodė esantis sėkmingas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/marten-bjork-6dw3xyqvcye-unsplash.jpg" alt="Darbas" /></p>
<h2>Nuotolinio darbo pasekmės – laisvas laikas praranda savo vertę</h2>
<p>Darbinės veiklos dirbant kontaktiniu būdu ir nuotoliu skiriasi. Anksčiau į ofisą dažnas darbuotojas atvykdavo bent keliomis minutėmis anksčiau: juk ir kavos pasidaryti reikia, ir su kolegomis pasisveikinti svarbu. Be to, pasibaigus darbo valandoms ne visi minučių tikslumu ir namo išvykdavo. Tokiu atveju, darbdaviui tapdavo lengviau <em>pagauti </em>darbuotoją ir pateikti būtiną informaciją. Vis dėlto, dirbant nuotoliniu būdu, situacija yra kiek kitokia. Nors kalbama apie lankstumą ir laisvę dirbti iš bet kur, dažnam darbo krūvis tik išaugo.</p>
<p>Pagrindinė komunikacija persikėlė į virtualias vaizdo platformas arba vyksta elektroninių laiškų ar kitų susirašinėjimų būdų pagalba. Dirbdami tiesiog savo kompiuterio ir interneto ryšio dėka, prisijungę ir būdami <em>online </em>asmenys praleidžia didžiąją dalį darbo dienos, o kartais, ir gerokai po darbo[2]. </p>
<p>Tuomet, būdami prisijungę, darbuotojai sukuria tarsi netikslingą realybę, o darbdavys gali manyti, kad susisiekti su pavaldiniu, kuris vis dar yra prisijungęs prie savojo elektroninio pašto paskyros yra visiškai priimtina, nesvarbu, kad galbūt jau 21 valanda vakaro. Tuo tarpu darbuotojas jausis įpareigotas atsakyti, nesvarbu, kad galbūt yra išvykęs ar tiesiog jaukiai sėdi prie televizoriaus ekrano su vaikais.</p>
<p>Dėl tokios situacijos galima kaltinti pandemiją. Darbui visiškai ar iš dalies persikėlus į nuotolį, pastebėta, kad darbuotojai dirba daugiau ir ilgesnes darbo valandas: ilgiau užtrunka skaitmeniniai susitikimai, privaloma komunikuoti keliais kanalais. JAV, Los Andžele įkurtos firmos „Robert Half" užklausa įvykdytas tyrimas atskleidė, kad net 70 proc. darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu dabar dirba ir savaitgaliais. 45 proc. teigia, kad jų savaitinis darbo valandų skaičius išaugo.</p>
<p>Tai tampa tikra problema, mat darbuotojui nepakanka laiko atsipalaiduoti ir pailsėti: jaučiama įtampa, kad bet kada galima sulaukti el. laiško ar žinutės, raginančios aptarti vieną ar kitą darbinę situaciją bei užduotį. Dirbant kontaktiniu būdu, tokių situacijų fiksuota mažiau, nebent pats darbdavys aktyviai išnaudojo darbuotojus verčiant juos dirbti viršvalandžius ir už juos nesumokant. Įprastu atveju, darbo diena pasibaigdavo darbuotojams palikus savo darbo vietas, o susisiekti su jais savaitgaliais ar darbo dienos vakarais būdavo įprasta tik itin skubiais klausimais.</p>
<p>Fizinis darbo vietos palikimas ir išvykimas namo sukurdavo natūralią ribą tarp darbo valandų bei poilsio laiko, skirto asmeniniam žmogaus gyvenimui. Dirbant nuotoliniu būdu, tokia riba išnyko[3]. Dažnas net ir baigęs darbus lieka <em>online </em>režime: naršo socialiniuose tinkluose, apsipirkinėja internetu, žiūri filmus. Tokiu atveju, patys darbuotojai nejučia įsivelia į neetišką komunikaciją: kam gi ignoruoti vadovo žinutę, jeigu vis tiek esate prisijungęs ir nieko gero neveikiate?</p>
<p>Be to, darbuotojus noriai komunikuoti bet kuriuo paros metu skatina ir nestabili ekonominė situacija. Darbo rinka išbalansuota: dalyje sričių pastebimas milžiniškas darbuotojų poreikis, tačiau kartu, darbdavių išrankumas didelis, o kai kuriais atvejais, darbovietės pliusų visiškai nerasta. Vis dėlto, darbuotojai darbo nepalieka, o kartais, net ir stengiasi išsaugoti iš visų jėgų. Todėl ir taikstomasi su asmeninio laisvalaikio koncepto nesuvokimu, ribų peržengimu ir darbinių santykių etikos pažeidimais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kristin-wilson-z3htkdhuh5w-unsplash.jpg" alt="Darbas nuotoliniu būdu" /></p>
<h2>Portugalija tampa nuotolinio darbo sostine</h2>
<p>Portugalijoje įteisintas įstatymas draudžiantis trukdyti darbuotoją ne darbo valandomis yra dalis darbą namuose reglamentuojančių aktų. Vadovaujantis jais, asmuo gali pats atsisakyti dirbti nuotoliniu būdu, jeigu jam tai yra netinkama. Be to, darbdavys yra įpareigotas užtikrinti visas darbui namuose reikalingas priemones bei apmokėti darbuotojo patiriamas papildomas išlaidas: dėl darbo namuose išaugusias elektros ar dujų sąskaitas[4].</p>
<p>Už tokias įstatymų pataisas nubalsuota lapkričio 12-ąją, o jos įsigaliojo nuo lapkričio 13-osios. Tokiu žingsniu siekiama išlaikyti Portugalijos paklausą tarp šiuolaikinių keliautojų ir nuotolinio darbo šalininkų. Šalies sostinė Lisabona kartu su populiariąja sala Madeira dar prieš pandemiją buvo laikomos vienomis patraukliausių vietų, kuriose galima dirbti per nuotolį. Madeiroje net yra plėtojamas pilotinis projektas „Digital Nomads Madeira Islands". Tai miestelio tipo bendruomenė, kurioje gyvena išskirtinai nuotoliniu būdu dirbantys asmenys iš įvairiausių pasaulio kampelių[5].</p>
<p>Miestelyje veikia nemokamą darbo vietą siūlanti studija, savo paslaugas siūlo ir įvairios kavinės bei restoranai, kuriuose galima ir užkąsti, ir dirbti bei naudotis nemokamu interneto ryšiu. Susidomėję tokia paslauga, registruojasi „Digital Nomads Madeira Islands" puslapyje ir yra pridedami į privatų pokalbių kanalą. Tuomet, galima ieškoti bendraminčių, būsimų kambariokų, galbūt net kolegų. Tokia inovacija ypač patraukli jaunesniems Y kartos darbuotojams bei Z kartos asmenims, kurie tik žengia į darbo rinką, tačiau jau yra pasiruošę ją pakeisti bei neapsiriboja standartine 8 darbo valandų kultūra ofise.</p>
