Valdantieji atidėlioja 65 metų ribos panaikinimą valstybės tarnautojams
Valdančiųjų gretose kelią skinasi iniciatyva darbo iki pat mirties idėja – štai, jeigu asmuo visą gyvenimą dirbo valstybės tarnyboje, tikėtina, šių pareigų neatsikratys iki pat savo paskutiniosios, mat jau dabar siūloma iniciatyva panaikinti 65 metų amžiaus ribą dirbti valstybės tarnyboje kaip ribojanti vyresnio amžiaus žmones.
Socialdemokratų frakcijos atstovai Birutė Vėsaitė, Orinta Leiputė ir Laurynas Šedvydis pasiūlė panaikinti įstatyme numatytą reikalavimą, kad valstybės tarnyboje negalėtų dirbti vyresni nei 65 metų asmenys. Jų teigimu, toks apribojimas nepagrįstai riboja vyresnio amžiaus žmonių teisę dirbti, nepaisant jų darbo kompetencijos ir patirties[1].
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, sulaukęs 65 metų, žmogus turi būti atleistas iš valstybės tarnybos, tačiau yra galimybė pratęsti tarnybą dar vieneriems metams, jei jo veikla atitinka aukštus standartus.
Tiesa, pagal šį siūlymą, tarnybos laikas esą galėtų būti pratęsiamas ne daugiau kaip vieniems metams, o bendras pratęstos tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.
B. Vėsaitė teigia, kad šiuo pasiūlymu siekiama panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus, taip pat užtikrinti valstybės tarnybos efektyvumą ir išlaikyti patyrusius specialistus, kurie gali prisidėti prie viešojo sektoriaus tobulinimo. Pasiūlymas sulaukė palaikymo Seime, tačiau Vyriausybė nusprendė, kad šiuos pakeitimus būtų tikslinga spręsti kartu su platesne valstybės tarnybos reforma, kuri bus pateikta vėliau.
Valdantieji sutaria: tarnyboje turi būti vertinami gebėjimai, o ne amžius
Tuo tarpu siūlymas leisti vyresniems nei 65 metų valstybės tarnautojams be privalomos kasmetinės darbo pratęsimo procedūros tęsti tarnybą sulaukė palaikymo tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos. Politikai teigia, kad tai suteiktų daugiau galimybių vyresniems darbuotojams išlikti darbo rinkoje ir užtikrinti, kad jų karjera būtų vertinama pagal kompetenciją, o ne amžių[2].
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis pabrėžė, jog svarbu keisti ne tik valstybės tarnybos įstatymą, bet ir sukurti priemones, kaip vyresnių žmonių kompetencija galėtų būti naudojama visose sektoriuose.
Palaikymą tokiam projektui išreiškė ir opozicijai atstovaujantis Jurgis Razma, atkreipęs dėmesį į esamą prieštaravimą įstatyme, nes vyresni nei 65 metų asmenys gali dirbti tik kaip politinio pasitikėjimo tarnautojai, o karjeros tarnautojams taikomas automatinis atleidimas.
Visgi, Rita Tamašunienė laikosi įsitikinimo, kad sprendimas, ar pratęsti asmens tarnybą, esą turėtų būti priimtas tik atlikus darbo vertinimą, tačiau be ribojimų, kiek kartų tai būtų galima daryti. Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas mano, kad pratęsimas turėtų būti suteikiamas tik tiems, kurie to nori ir kurių darbas vertinamas kaip geras.
Šiemet į pensiją išeinama dar vėliau
Tuo tarpu nuo šių metų Lietuvos gyventojai į pensiją žengia dar vėliau – vyrų pensinis amžius sieks 64 metus ir 10 mėnesių, moterų – 64 metus ir 8 mėnesius[3].
Tai – nuoseklios pensinio amžiaus ilginimo politikos dalis, siekiant stabdyti vis didėjantį pensininkų skaičių ir išlaikyti „Sodros“ sistemą gyvybingą. Stažas, reikalingas visavertei senatvės pensijai gauti, taip pat nuolat auga – kitąmet būtinasis stažas pasieks 34 metus. Be to, svarstoma ateityje pensinį amžių dar labiau ilginti, nes dėl senėjančios visuomenės ir mažėjančio gimstamumo kyla rizika, kad pensijos nesieks nė trečdalio buvusio atlyginimo.
Svarbu žinoti, kad pensijos dydį lemia ne tik darbo trukmė, bet ir sukauptas stažas. Tie, kurie sukaups daugiau nei būtina, galės tikėtis ir didesnių išmokų. Tiesa, net ir trumpiau dirbę asmenys (turintys bent 15 metų stažo) gauna tokią pat bazinę pensijos dalį kaip ilgiau dirbę.
Norintys anksčiau išeiti į pensiją taip pat turi laikytis griežtų sąlygų: išankstinė pensija suteikiama tik likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki pensinio amžiaus, ir ji mažinama už kiekvieną mėnesį iki nustatyto amžiaus. Tad tiek stažas, tiek sprendimas dėl išankstinės pensijos tiesiogiai veikia kiekvieno būsimą išmoką.
Vyrai per savo gyvenimą teturi vos 5-erius metus „laisvės“
O štai remiantis Lietuvos statistika, bent jau lietuviai vyrai turi dirbti kone iki pat paskutiniojo savo atodūsio – štai 2022 metų duomenimis, vyriškosios lyties atstovų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 70,9 metus, kai tuo tarpu moterų – 79,6 metus[4].
Ir ši statistika reikšmingai nesikeitė nuo pat 2013-ųjų, išskyrus 2019 m., kai vyrų gyvenimo trukmė pasiekė 71,5 metus, o moterų – 81,0.
Taigi, taip išeina, kad nuo pilnametystės pradėjęs dirbti žmogus, laiko sau teturi tik išėjęs į pensiją, o štai liūdnoji statistikos pusė rodo, kad bent jau vyrams tai reiškia vos penkerius metus „tikrojo gyvenimo“. Ir tai tik tuo atveju, jei džiaugtis gyvenimu leidžia sveikata.
