Regionų gyventojai gali prarasti susisiekimą su miestais
Paskubomis mėginamos priimti Kelių transporto kodekso pataisos regionų gyventojus greitai gali įstumti į visišką užmarštį – jau netrukus gali nebelikti ne tik galimybės kursuoti tarp mažesnių miestelių, bet ir gali nebelikti susisiekimo su didmiesčiais.
„Valstietis“ Jonas Jarutis pažeria kritikos – situaciją mėginama taisyti dabar įvedant pereinamąjį laikotarpį, bet kas bus jam pasibaigus, neaišku kol kas niekam. Tačiau patys vežėjai neslepia, kad jei ne šios pataisos – mažieji iš rinkos būtų išstumiami visiškai.
Seimo vicepirmininkas J. Jarutis neslepia savo pasipiktinimo valdančiųjų sprendimu liberalizuoti dar vieną sektorių, kuriame vyksiantiems pokyčiams dar niekas nėra pasiruošęs. Kol kas valdantieji nepateikia atsakymų, ar liepos 1-ąją pasibaigus pereinamajam laikotarpiui autobusai kursuos rečiau nei dabar, taip pat, ar išliks mažesnių miestų autobusų parkai, ar vietoje jų įsigalės keli didieji monopolistai.
J. Jaručio teigimu, mažosios transporto įmonės yra ypatingai svarbios tam, kad bent iš dalies padengtų nuostolingų vietinio susisiekimo maršruto išlaikymą. Anot jo, tokios įmonės kaip UAB „Kupiškio autobusų parkas“ ar UAB „Rokiškio autobusų parkas“ keleivius veža ne tik tarp miestų ir miestelių, bet gabena juos ir tolimaisiais maršrutais į didžiuosius miestus (Vilnių, Kauną, Klaipėdą).
Liberalizavus šią rinką, pasak parlamentaro, bus dar labiau surištos ir savivaldybių rankos – išnyks iki šiol buvusi galimybė vidaus sandorio būdu įgalioti visus maršrutus aptarnauti savivaldybei priklausančią įmonę ir dabar jau bus privaloma keleivių vežimui vietiniais susisiekimo maršrutais skelbti konkursus.
Nebuvo pritarta ir parlamentaro Valiaus Ąžuolo siūlymui leisti savivaldybėms pačioms nuspręsti, ar verta rengti viešąjį pirkimą, ar pakaks pavesti šiuos maršrutus aptarnauti savo įmonei.
Todėl dabar pagrindinis klausimas iškyla dėl mažųjų autobusų parkų ateities – jei vietiniam susisiekimui skirtos dotacijos iškeliautų didiesiems vežėjams, mažiesiems, netekusiems galimybių keleivius vežti tolimojo susisiekimo maršrutais, neliktų nieko kita kaip tik bankrutuoti, o tai reiškia, kad vairuotojai liktų be darbo, o gyventojai – be susisiekimo.
Seimas kelių transporto reformai uždegė žalią šviesą
Ketvirtadienį Seimas patvirtino jau nuo liepos įsigaliosiančias Kelių transporto kodekso (KTK) pataisas, kurios turės palengvinti naujų įmonių atėjimą į rinką, koreguos nustatomus maršrutų sudarymo kriterijus ir tvarkaraščių derinimo principus bei garantijų sistemą[2].
Tolimojo susisiekimo autobusais reforma turėtų palengvinti galimybes į rinką patekti naujiems vežėjams, kartu ji įveda ir naujus reikalavimus tarpmiestinius maršrutus aptarnaujantiems vežėjams, o rinkoje veikiantiems jau nuo seniau numato pereinamąjį laikotarpį.
Kadangi pataisos įsigalioja jau liepą, naujiems vežėjams naujos taisyklės bus pradėtos taikyti būtent nuo liepos, o senbuviams prie pokyčių prisitaikyti numatytas pusantrų metų pereinamasis laikotarpis.
Įsigaliojus pokyčiams, vežėjų autobusai negalės būti senesni nei 14 metų, o nuo 2026 m. – transporto priemonės galės būti iki 10 metų senumo.
Į rinką norintys patekti nauji vežėjai taip pat bus tikrinami, ar nepažeidžia nacionalinio saugumo interesų, neturi sąsajų su priešiškomis valstybėmis, nėra valdomi sankcionuojamų asmenų. Šiuo tikslu įmonės turės pateikti deklaraciją Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai siekiant įrodyti, kad nėra keliama grėsmė šalies nacionaliniam saugumui[2].
Už kodekso pataisas balsavo 114 Seimo narių, susilaikė – 7, prieštaraujančių nebuvo.
Jei pataisos nebūtų priimtos, rinkoms grėstų monopolis
Asociacija „Linava“, įvertinusi pataisas, kurioms pritarė Seimo Ekonomikos komitetas, teigė, kad jos buvo būtinos siekiant išvengti besiformuojančio vežėjų monopolio tolimojo susisiekimo rinkoje.
Asociacijos Inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba teigė, kad jeigu nebūtų priimtos KTK pataisos, mažųjų keleivių vežėjų gretas esą greitai užimtų privatūs tarptautiniai keleivių vežėjai, o tai greičiausiai reikštų tai, kad dar labiau brangtų tarpmiestinio susisiekimo autobusų bilietai.
Siūlomos pataisos gali privilegijuoti esamus keleivių vežėjus
Praėjusių metų pabaigoje Kelių transporto kodekso pakeitimus įvertinusi Konkurencijos taryba rėžė – pataisos galėtų sudaryti potencialiai skirtingas sąlygas tolimojo reguliaraus keleivių vežimo paslaugų sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams.
„Pagal Seime svarstomą Kelių transporto kodekso pakeitimo projektą, pasibaigus rinkoje įsitvirtinusių vežėjų esamų leidimų galiojimo terminui, tiems vežėjams, kurie iki 2023 m. kovo 1 d. kreipsis į Lietuvos transporto saugos administraciją dėl leidimo vežti keleivius, nebūtų taikomos tokios pačios konkurencingos procedūros sąlygos kaip jų konkurentams, siekiantiems patekti į rinką. Pavyzdžiui, rinkos senbuviams nebūtų taikomi reikalavimai sudaryti infrastruktūros naudojimo sutartis su autobusų stotimis ir pateikti banko ar draudimo bendrovės išduotą keleivių vežimo užtikrinimo garantiją“, – nurodė tarnyba[3].
Remiantis Konkurencijos tarybos nustatytais ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu patvirtintais įpareigojimais Lietuvos transporto saugos administracija turėjo ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti. Tačiau Konkurencijos tarnybos vertinimu, šie įpareigojimai nebūtų tinkamai įgyvendinti, jei esamiems vežėjams būtų leidžiama tęsti veiklą be visiems konkurentams vienodai taikomos konkurencingos procedūros.
Skirtingos sąlygos įsigaliotų esamiems ir naujiems vežėjams – štai esami vežėjai galėtų ir toliau veikti galiojančiomis sąlygomis, o nauji, siekiantys keleivius vežti tuo pačiu maršrutu, turėtų pasirašyti sutartis su stotimis bei suderinti maršrutų tvarkaraštį atsižvelgiant į iki šiol veikiančio vežėjo maršrutų laiką.
