Tyrimas Briuselyje: U. von der Leyen kaltinama ištrynusi E. Macrono žinutę dėl ES ir „Mercosur“ susitarimo
Europos ombudsmenai pradėjo tyrimą dėl to, kaip Europos Komisija tvarkė prašymą suteikti viešą prieigą prie žinutės, kurią 2024 metų sausį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsiuntė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen per programėlę „Signal“.
Kaip skelbiama, laiške buvo reiškiamas griežtas susirūpinimas dėl būsimo Europos Sąjungos ir „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimo, kurį Prancūzija laikė grėsme savo ūkininkams. Žurnalistas Alexanderis Fanta iš tiriamosios žurnalistikos portalo Follow the Money dar 2025 metų gegužę pateikė oficialų prašymą susipažinti su šiuo tekstu.
Komisija patvirtino, kad U. von der Leyen gavo E. Macrono žinutę, tačiau pareiškė, jog jos turinys tik pakartojo jau anksčiau išsakytą Prancūzijos poziciją, todėl „neturėjo administracinio ar teisinio poveikio Komisijai“. Be to, Komisija paaiškino, kad vadovaudamasi 2022 metų saugumo gairėmis, U. von der Leyen savo telefone aktyvavo automatinio žinučių ištrynimo funkciją, todėl E. Macrono žinutė nebuvo archyvuota ir buvo automatiškai pašalinta.
A. Fanta su tokiu paaiškinimu nesutiko ir pateikė skundą ombudsmenui, argumentuodamas, kad pranešimas turėjo būti išsaugotas, nes galėjo turėti įtakos galutiniam susitarimui, kuris pasirašytas 2024 metų pabaigoje. Tyrėja Teresa Anjinho rugsėjo 24 dieną oficialiai pradėjo tyrimą ir paprašė Komisijos iki spalio 10 dienos pateikti dokumentus, susijusius su žinučių saugojimo taisyklėmis, sprendimo aplinkybėmis ir taikytomis procedūromis.
Europos Komisija ginasi: automatinis žinučių trynimas esą skirtas saugumui ir vietai įrenginiuose
Europos Komisija patvirtino bendradarbiausianti su tyrėjų tarnyba, bet apgynė vadovės veiksmus. Pasak atstovų spaudai, automatinio žinučių ištrynimo funkcija buvo įjungta siekiant sumažinti informacijos nutekėjimo riziką, užtikrinti duomenų saugumą ir taupyti vietą telefone. „Prezidentė visada laikėsi atitinkamų taisyklių“, – pabrėžė Komisijos atstovas Balazsas Ujvari.
Vis dėlto, būtent toks Komisijos sprendimas kelia daug klausimų dėl skaidrumo. „Tai reiškia, kad joks teisinis patikrinimas ar teisminė priežiūra neįmanoma, nes niekas, išskyrus pačią Komisiją, negali matyti šių pranešimų ir nuspręsti, ar jie turėjo būti išsaugoti“, – savo „LinkedIn“ paskyroje komentavo A. Fanta.
Sprendimą nepriskirti e. Macrono žinutės oficialiems dokumentams priėmė pati U. von der Leyen kartu su savo kabineto vadovu Bjoernu Seibertu. Kaip nurodė Komisija, jų nuomone, E. Macrono pozicija buvo „jau gerai žinoma“ ir viešai kartota įvairiomis progomis. Tačiau kritikai pabrėžia, kad šis laiškas buvo išsiųstas pačiame įtemptų derybų dėl „Mercosur“ susitarimo įkarštyje, kai Prancūzijoje vyko masiniai ūkininkų protestai.
Naujasis žinučių skandalas atgaivina prisiminimus apie „Pfizergate“
Tai jau ne pirmas kartas, kai U. von der Leyen sulaukia kaltinimų dėl neskaidrios privačių pranešimų praktikos. Dar pandemijos metu ji sulaukė kritikos dėl asmeninių SMS žinučių su „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla, kuriomis, kaip ji pati pripažino, buvo deramasi dėl 2,4 mlrd. eurų vertės vakcinų pirkimo.
Nors „The New York Times“ siekė gauti prieigą prie šių žinučių, Komisija pareiškė jų neturinti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šiemet konstatavo, kad Komisija nepateikė įtikinamo paaiškinimo, kodėl negali pateikti prašomų dokumentų.
Būtent ši byla, vadinama „Pfizergate“, tapo simboliniu skaidrumo išbandymu Briuselyje. Rugsėjį Europos Parlamentas vos kelių balsų persvara atmetė kraštutinių dešiniųjų inicijuotą nepasitikėjimo procedūrą Komisijai. Tačiau opozicija toliau laukia U. von der Leyen klaidų, o spalį planuojami dar du balsavimai dėl nepasitikėjimo.
E. Macrono žinutės istorija dabar laikoma nauju išbandymu, galinčiu pakartoti „Pfizergate“ modelį. Jei bus įrodyta, kad Komisija sąmoningai neleido visuomenei susipažinti su svarbia informacija, klausimas gali peraugti į dar vieną rimtą skaidrumo krizę Europos Sąjungoje.
