<h2>Į klausimą, kur yra pinigai, skirti gynybai, neatsakė</h2>
<p>Politikams dar praėjusį penktadienį pasirašius Nacionalinį gynybos susitarimą, politinėje padangėje jau pradeda aidėti naujas skandalas – nors ir vienbalsiai sutarta, kad finansavimas gynybai turi būti didesnis, Lietuvos įsigyta karinė technika, vadinama „Boxeriais“, pasirodo, galimai yra neveikianti. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, paklaustas apie šią situaciją, atsakymo meistriškai išvengė. O krašto apsaugos ministras ginasi, jog šarvuočiai veikia ir važiuoja, tad nerimauti esą nėra ko.</p>
<p>Naujienų portalas Tv3 pasidalino vieno žurnalisto interviu su L. Kasčiūnu, kuriame teirautasi dėl šių „bokserių“[2].</p>
<p>Interviu metu parlamentarui užsiminus apie tai, kad Lietuva pagal finansavimą gynybai NATO yra trečia, žurnalistas jo pasiteiravo, kur yra šie pinigai ir kodėl jie keliauja neveikiančiai karinei technikai. Tačiau atsakymo į šį klausimą politikas išvengė.</p>
<blockquote>
<p>„Problema yra sprendžiama. Aš manau, kad per šituos metus mes tikrai padarėme pirkinius, kurie labai stipriai sustiprino mūsų kariuomenės kovinę galią. Kalbėčiau ir apie haubicas, ir apie Geležinio vilko brigadą, kuri, mano požiūriu, viena stipriausių mūsų regione ir tikrai atitinka visus vakarietiškus standartus.</p>
<p>Tai yra laiko klausimas – investicijos į gynybą nėra padaromos per metus ar du. Dabar pažiūrėkime, kaip vokiečiams reikės investuoti į gynybą, kad atstatytų savo kariuomenę, kuri iki šiol, gerus tris dešimtmečius, buvo laikoma socialiniais darbuotojais <…>“, – į užduotą klausimą atsakė L. Kasčiūnas[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/auto-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pirko daugiau nei šimtą šarvuotų kovinių mašinų</h2>
<p>Balandžio 21 d. užsienio žiniasklaida pranešė apie Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pradėtas derybas dėl daugiau kaip 120 „bokserių“, o sutartį planuota pasirašyti jau šią vasarą[4]. Skelbiama, kad tokio pirkinio Lietuva ėmėsi dėl kylančių grėsmių prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, o toks pirkinys esą daugiau nei dvigubai padidins Lietuvos kariuomenės modernių pėstininkų kovos mašinų parką.</p>
<p>Lietuva yra Jungtinės ginkluotės bendradarbiavimo organizacijos (OCCAR), prižiūrinčios kovinių transporto priemonių „Boxer“ tiekimą kelioms Europos valstybėms (įskaitant Vokietiją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę), narė.</p>
<blockquote>
<p>Nors Vyriausybė ir neatskleidė šio naujojo sandorio vertės, skelbiama, kad 2016 m., kai Lietuva pasirašė sutartį dėl 88 kovos mašinų su Vokietijos ir Nyderlandų konsorciumu „Artec“, sutarties vertė sudarė 385,6 mln. eurų sumą[4].</p>
</blockquote>
<p>Kovo mėnesį Seimas pritarė Vyriausybės užmojui šiemet maždaug 298 mln. eurų didinti šalies gynybos finansavimą[5]. Skyrus papildomą asignavimą nuo šiol šalies biudžetas gynybai siekia 2,52 proc. BVP.</p>
<blockquote>
<p>Kaip patikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, iš šios papildomai skirtos sumos esą 158,5 mln. eurų bus skiriami ginkluotei, 66,8 mln. eurų – įsigyti šaudmenims, 10,7 mln. eurų nuguls kibernetiniam saugumui ir 21,6 mln. eurų – kitoms reikmėms.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sarvuotis.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šarvuočiai ir šaudo, ir važiuoja</h2>
<p>Pasigirdus skandalingai informacijai apie gautus galimai neveikiančius šarvuočius, kaipmat suskubo savo žodį tarti ir ministras A. Anušauskas. Jis pareiškė, jog tai esą yra klaidinga informacija ir pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matomos judančios ir šaudančios kovinės mašinos.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. O dabar nežiūrint įvairių skambių antraščių, apie „nevažiuojančius“ šarvuočius, Lietuvoje turimi šarvuoti Vilkai ir važiuoja, ir šaudo iš turimos ginkluotės, ir leidžia „Spike“ prieštankines raketas (beje, labai taiklios), bei yra mūsų kariuomenės pajėgumų dalimi. Jie jau dalyvavo dvejose pratybose užsienyje“, – savo feisbuko paskyroje atkirto A. Anušauskas.</p>
</blockquote>
<p>Ministras atkreipė dėmesį, kad šiems šarvuočiams reikalinga infrastruktūra bus pastatyta jau 2023 m., o „bokserių“ užsakymų ratas plečiasi. Štai savo užsakymą iki 1 tūkst. šių karinių transporto priemonių ketina didinti D. Britanija, o įsigyti jų nori ir Slovėnija.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/anusauskas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vokietija – pagrindinė saugumo partnerė</h2>
<p>Dar 2016-aisiais Lietuvos gynybos prasme buvo pasisakiusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tąkart aktualius ES ir NATO saugumo klausimus ji aptarė su Vokietijos kanclere Angela Merkel[6]. Jau tada valstybių vadovės kalbėjo, kad dėl Rusijos vykdomos agresyvios politikos valstybėms narėms reikia solidarizuotis, todėl Lietuva su Vokietija sutarė bendromis jėgomis siekti „sustiprintų NATO kolektyvinės gynybos priemonių Baltijos šalims“.</p>
<p>Tąkart lyderės vaidmens besiėmusi Vokietija tapo svarbia Lietuvos saugumo partnere, o D. Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva iš Vokietijos perka moderniausias pasaulyje pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ ir savaeigius pabūklus haubicas. Štai 2016 m. turėjo atvykti 600 vokiečių karių kartu su keliais šimtais vienetų karinės technikos.</p>
<h2>Pasirašė Nacionalinį gynybos susitarimą</h2>
<p>Praėjusį penktadienį beveik visos Lietuvos parlamentinės partijos susivienijo ir Seime pasirašė naują gynybos susitarimą, kuriame įsipareigojo išlaikyti esamą ir toliau didinti šalies krašto apsaugos sistemos finansavimą[8]. Susitarime buvo nustatytos trys artimiausio laikotarpio kryptys, leisiančios užtikrinti nacionalinį saugumą: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.</p>
<p>Susitarime buvo nurodyta, kad vietoje visuotinio privalomo šaukimo būtų nuosekliai didinamas privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius atsižvelgiant į krašto gynybos poreikius ir lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą.</p>
<p>Visgi, valdančioji Tėvynės sąjunga savo užmojų nuo 2028 m. įvesti privalomą visuotinį šaukimą, neatsisakė ir dokumente pridėjo išlygą, kad ir toliau tai bus vienas iš prioritetų[8].</p>
<p>Susitarime, galiosiančiame iki 2030 m. taip pat sutarta ir dėl įsipareigojimo išlaikyti šiemet pasiektą 2,5 proc. BVP skyrimą šalies gynybai, o tolesnį finansavimą skirti atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikius.</p>
<p>Visgi, nors ir pritarė susitarime išdėstytiems punktams, jo <a title="Partijos pasirašė nacionalinį susitarimą dėl gynybos: vieni jį sveikina, kiti mano, kad parašas saugumo nesustiprins" href="/partijos-pasirase-nacionalini-susitarima-del-gynybos-vieni-ji-sveikina-kiti-mano-kad-parasas-saugumo-nesustiprins">nepasirašė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)</a>, argumentuodama, jog „popierėlis“ daugiau saugumo nesuteiks ir paskatino valdančiuosius daugiau atsižvelgti į šiandienines problemas, su kuriomis susiduria tradicinės šeimos.</p>
