Nikolas Maduro jau „prijungė“ 24 valstiją
Venesuelos prezidentas Nikolas Maduro (Nicolás Maduro), kurį prieš kelis metus nesėkmingai mėgino nuversti JAV, paskelbė, kad kaimyninės Gajanos teritorija Esekibo tampa 24-ąją Venesuelos valstija ir integralios gynybos zona, pranešė „Ultimas Noticias“. Valstybės lyderis paragino parlamentą priimti ginčytinos teritorijos apsaugos įstatymą.[1]
Pasak N. Maduro, regionas vadinsis Gajana – Esekibo. Šalies vadovas nurodė, kad Esekibo šelfe dirbančios naftos įmonės turės tris mėnesius veiklos nutraukimui. Taip pat jis nusiteikęs uždrausti sudaryti sutartis su tomis įmonėmis, kurios dalyvauja vienpusėse koncesijose, suteiktose Gajanos ir leidžiančiose veikti regiono jūrinėje zonoje.
„Esame atviri deryboms. Tačiau tik draugiškai. Gerbiant tarptautinę teisę, gerbiant įstatymus ir gerus kaimyninius santykius“, – pabrėžė prezidentas.
Venesuelos lyderis nurodė: atlikti gyventojų surašymą ir išduoti jiems asmens dokumentus
Netrukus po to, kai paskelbė apie naujos teritorijos prijungimą, Venesuelos lyderis nurodė:
Sukurti vyriausiąjį Esekibo gynybos komisariatą;
Atlikti gyventojų surašymą ir išduoti jiems asmens dokumentus;
Sukurti socialinės pagalbos regiono gyventojams planą;
Ugdymo įstaigoms išdalinti atnaujintus Venesuelos žemėlapius.
N. Maduro paskelbus apie Esekibo prijungimą, Gajanos prezidentas Irfanas Ali (Irfaan Ali) pranešė, kad jo šalis tai vertina kaip tiesioginį pavojų šalies teritoriniam vientisumui ir aktyvuos teritorijų apsaugai skirtas priemones. Valstybės vadovas pabrėžė, kad N. Maduro veiksmai prieštarauja tarptautinei teisei. Dėl to jis planuoja kreiptis į JTO Saugumo tarybą ir informuoti apie tai, kas vyksta Tarptautinį JTO teismą.[2]
„Taip pat mes kreipsimės į Karibų sandraugą (Karibų jūros regiono ekonominės integracijos organizacija), Amerikos Valstybių organizaciją (tarptautinė organizacija, kurios būstinė yra įsikūrusi Jungtinių Valstijų sostinėje Vašingtone. Organizaciją sudaro 35 Amerikos žemyno nepriklausomos valstybės.), Sandraugą ir daugelį kitų dvišalių partnerių, įskaitant JAV, Braziliją, Didžiąją Britaniją ir Prancūziją“, – teigiama socialiniuose tinkluose išplatintame I. Ali pranešime.[3]
200 metų trukmės ginčai dėl Esekibo
Ginčai dėl Esekibo, regiono, kurio didžiąją dalį sudaro nepraeinamos džiunglės, tęsiasi jau 200 metų. 160 tūkst. kvadratinių kilometrų dydžio teritorija yra į vakarus nuo to paties pavadinimo upės ir sudaro maždaug tris ketvirtadalius visos Gajanos. Ginčai dėl jos paaštrėjo tuomet, kai 2015 m. Esekibo rado didžiulius naudingųjų iškasenų, įskaitant ir naftą, klodus 2023 m. ginčytinoje teritorijoje buvo atrasta dar viena radimvietė.
Gruodžio pradžioje Venesueloje įvyko referendumas dėl Esekibo prisijungimo. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad tam pritaria maždaug 96 proc. šalies gyventojų. N. Maduro referendumo rezultatus pavadino pirmuoju istorinio kovos dėl to, kas jiems priklauso, etapo žingsniu. „Venesuelos liaudis aiškiai ir garsiai pasakė, kad pergalė priklauso jai“, – džiaugėsi N. Maduro.[4]
Venesuela į Esekibo regioną pretenduoja nuo Nepriklausomybės paskelbimo 1811 metais. Ispanijos kolonijoms pakilus į kovą už laisvę, šią teritoriją „priglaudė“ Jungtinė Karalystė ir prijungė prie savo turimos Britanijos Gajanos. 1966 metais ji tapo nepriklausoma ir buvo pavadinta Gajana.
Dar 1899 metais Venesuelos valdžia kreipėsi į Paryžiaus arbitražo teismą su prašymu išspręsti klausimą, tačiau tuomet teismas nusprendė, kad Esekibo priklauso Didžiajai Britanijai.
1949 metais pasirodė JAV teisininko Severo Male-Prevo laiškas, kuriame buvo teigiama, kad sprendimas Londono naudai buvo priimtas dėl Jungtinės Karalystės ir Rusijos suokalbio (arbitražo teisme buvo šių šalių bei JAV atstovai). Nepaisant to, Karakasas įsipareigojo laikytis Paryžiaus sprendimo. 1966 metais buvo pasirašyta Ženevos sutartis, remiantis kuria šalys susitarė ieškoti taikaus, praktiško ir abi puses tenkinančio teritorinio ginčo sprendimo.
Situacija pasikeitė, kai 2015 m. Esekibo buvo rasta nafta. 2023 metais jos atsargos įvertintos 11 mlrd. barelių. 2018 m. Gajana kreipėsi į Tarptautinį JTO teismą, kad patvirtintų savo sienas. Teismas jos prašymą pradėjo nagrinėti tik šiemet.
