<h2>Dėl automobilio mokesčio valdžia vis dar neapsisprendžia</h2>
<p>Praėjusią savaitę visuomenę pasiekė žinią, kad Aplinkos ministerija atsisako automobilių registracijos mokesčio. Tai reiškia, kad bus paliekamas tik kasmetinis automobilių taršos mokestis. Kartu pranešta ir apie tai, kad keičiama mokesčio lengvatų struktūra: nuo šiol, 50 proc. lengvata bus taikoma piniginę socialinę paramą gaunantiems gyventojams, neįgalų asmenį prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų amžiaus sulaukusiems automobilių savininkams[1]. Nuo taršos mokesčio bus atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.</p>
<p>Mokestis įsigalioti turėtų nuo 2023-ųjų, sausio 1 dienos, tačiau pilnai ir visa jėga automobilių taršos mokestis pradės galioti tik 2025-aisiais. Vis dėlto, dėl atnaujinto įstatymo projekto, visų pirma, lapkričio 24-ąją spręs vyriausybė. Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė apie naująjį įstatymo projektą kalba taip:</p>
<blockquote>
<p>„Po viešųjų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarėme, kad vienas mokestis atitiks tuos pačius tikslus – skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau kuro naudojančias transporto priemones, kad visi kolektyviai mažintume automobilių sukeliamą taršą ir gyventume švaresnėje aplinkoje. Kartu automobilių savininkams suteikiame daugiau laiko pasiruošti ir priimti racionaliausią sprendimą, nes automobilių tarša visa apimtimi bus apmokestinta tik 2025-aisiais“, – teigia aplinkos viceministrė. </p>
</blockquote>
<p>Politikai ir vėl tikina, kad pereinamasis laikotarpis taps puikiu metu pakeisti itin aplinkai nedraugiškus automobilius. Tokiu būdu, mokestis galėtų ženkliai sumažėti arba jo mokėti nebereikėtų apskritai. Taršios transporto priemonės keitimas į tinkamesnę aplinkai ir toliau liks remiamas Klimato kaitos programa.</p>
<p>Svarbu pažymėti, kad šis pokytis jau ne pirmas, susijęs su transporto priemonių apmokestinimu. 2020-ais įsigaliojo transporto priemonės registravimo mokestis, kuris priklausė nuo degalų rūšies ir išmetamo anglies dioksido kiekio. Po metų, 2021-ųjų liepą, buvo parengta taršos mokesčio skaičiuoklė, pagal kurią siūlyta įtvirtinti naują nuolatinę prievolę transporto savininkams. Dabar ir vėl persigalvota ir siekiama įteisinti tik vieną iš šių mokesčių.</p>
<p>Vis tik, nepaisant valdžios taikomų priemonių, anaiptol ne dažnas vairuotojas skuba keisti savo transporto priemonę, todėl eiliniam piliečiui aktualiau tampa kiek iš tiesų reikės paploninti piniginę. Siūlomoje įstatymo pataisoje, mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausys nuo transporto priemonės išmetamų teršalų kiekio. Vis dėlto, kasmet teks išleisti vis daugiau lėšų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/chuttersnap-gts_eh4g1lk-unsplash.jpg" alt="Mokestis" /></p>
<h2>Dėl galimos infliacijos, mokestis kasmet augs ir neliks stabilus</h2>
<p>Kaip ir dabar galiojantis transporto mokestis yra susietas su išmetamos taršos kiekiu. Taigi, kuo taršesnis automobilis, tuo daugiau teks už jį pakloti pinigų. Mokestis atitinkamai didės pagal automobilio taršos parametrus – išmetamo anglies dioksido vertę. Šiuo metu neapmokestinama taršos riba yra 130 g/km anglies dioksido. Jeigu įstatymo pokyčiams bus pritarta, ši riba liks tokia pati, o vėliau, kasmet bus žeminama. 2026-ais riba turėtų pasiekti jau 100 g/km CO2.</p>
<p>Taigi, dabar permainos aktualiausios tiems, kurių transporto priemonės tarša viršija 130 g/km CO2 kiekį. Mokesčio dydį apskaičiuoti nėra sudėtinga: pakanka mokesčio tarifą padauginti iš transporto priemonės išmetamo CO2 g/km kiekio, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento.</p>
<p>Jau dabar aišku, kad daugiausiai pinigų ant šio mokesčio išleis 1 arba 2 eurostandarto dyzelinių automobilių vairuotojai, kurių transportas išmeta daugiau kaip 250 g/km CO2: jiems minimas mokestis sieks net 941,25 euro per metus. Išsisukti nuo mokesčio, kad ir koks jis didelis ar menkas bus, taip pat nepavyks[2].</p>
<p>Įstatymo pataisoje nurodoma, kad nesumokėjus privalomo metinio mokesčio bus stabdomas transporto priemonės leidimas dalyvauti viešajame eisme. Šio mokesčio laikotarpis yra kalendoriniai metai. Tai reiškia, kad vairuotojai apskaičiuotą sumą privalės sumokėti <span lang="LT">iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 15 dienos. Jeigu mokestis nebus padengtas iki </span>liepos 31 d., vairuotojai susidurs su transporto eksploatavimo apribojimais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/prateek-katyal-i02vlowuxgg-unsplash.jpg" alt="Seni automobiliai" /></p>
<h2>Lietuvos lengvieji automobiliai – vieni seniausių Europoje</h2>
<p>Pragyvenimo lygis Lietuvoje gana nevienodas, dažnas kalba apie dvi Lietuvas. Akivaizdu, kad ir galimybę atsinaujinti automobilį bei pasirinkti mažiau pavojingą aplinkai turi anaiptol ne dažnas pilietis. Vis dėlto, net ir bendruoju mūsų šalies kontekstu, važiuojame itin taršiais ir pasenusiais automobiliais, kurie seniai turėtų būti vertinami kaip metalo laužas, o ne transportas. </p>
<p>Vidutinis Europos Sąjungos automobilių parko amžius yra 11,5 metai. Tuo tarpu Lietuvos – net 16,8 metai. Mūsų automobiliai yra seniausi visoje bendrijoje: panašius rodiklius demonstruoja tik Estija ir Rumunija. Tuo tarpu naujausiu automobilių parku gali džiaugtis Liuksemburgas – transporto amžius siekia 6,5 metus[3]. </p>
<p>Norime tai pripažinti ar ne, bet akivaizdu, kad senienomis laikomų automobilių eksploatavimo žala yra milžiniška. Didžiulė tarša prisideda ne tik prie klimato kaitos pokyčių, bet ir teršia miestų orą, susidaro smogas, o dėl to kenčia ne kas kitas, bet patys gyventojai. Alternatyvų, kurios galėtų paskatinti vairuotojus pakeisti automobilį ar bent jau stengtis jį naudoti rečiau, kol kas neatranda niekas, todėl tenka griebtis menkai veiksmingų apmokestinimo būdų.</p>
