Iki vasaros pabaigos surinktos vaistažolės gali praversti visą žiemą
Vasaros pabaiga – vienas tinkamiausių laikotarpių pasirūpinti natūraliomis atsargomis artėjančiam šaltajam sezonui. Lietuvos miškuose vis dar gausu įvairių vaistinių augalų, kurie nuo seno naudojami arbatoms, sirupams ar kitiems naminiams gaminiams ruošti. Tinkamai surinktos ir išdžiovintos vaistažolės gali būti naudojamos visus metus – jos papildo kasdienę mitybą, praturtina arbatos ritualus ir leidžia mėgautis natūraliais miško kvapais bei skoniais.
„Lietuvos miškuose auga daugybė vaistinių augalų, nuo seno vertinamų dėl savo savybių ir įvairaus panaudojimo. Atsakingai surinktos vaistažolės gali praturtinti namų atsargas, paįvairinti kasdienius arbatos ritualus ir leisti mėgautis natūraliais miško skoniais bei aromatais. Tokios arbatos vertinamos ne tik dėl savo skonio ir kvapo, bet ir dėl to, kad yra natūralus pasirinkimas kasdienai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina[1].
Specialistė pabrėžia, kad svarbiausia rinkti tik gerai pažįstamus augalus ir tai daryti atsakingai. Pasak jos, vaistažoles geriausia rinkti sausu ir saulėtu oru, kai nuo augalų jau nudžiūvusi rytinė rasa. Prieš džiovinimą jų plauti nerekomenduojama – pakanka pašalinti pažeistas ar nešvarias augalo dalis.
Ne mažiau svarbus ir tinkamas džiovinimas. Vaistažoles patariama laikyti gerai vėdinamoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Augalus reikėtų paskleisti plonu sluoksniu ant popieriaus, lino audinio ar medinių sietų ir kasdien lengvai pavartyti. Tik taip jos išlaikys savo aromatą ir vertingąsias savybes.
Šios vaistažolės pravers žiemą: nuo peršalimo iki virškinimo
Artėjant rudeniui ir šaltajam sezonui verta pasirūpinti augalais, kurie tradiciškai naudojami arbatoms ruošti. Viena populiariausių – mažalapė liepa. Jos kvapnūs žiedai nuo seno renkami arbatoms, kurios dažnai geriamos peršalimo laikotarpiu.
Ne mažiau vertinamas ir paprastasis čiobrelis, augantis sausuose smėlinguose šlaituose, pakelėse bei retuose pušynuose. Iš jo ruošiama aromatinga arbata, tradiciškai siejama su kvėpavimo takų priežiūra. Tuo metu paprastosios avietės lapai, nors dažnai lieka mažiau pastebimi nei uogos, taip pat naudojami arbatoms ir nuo seno laikomi vienu populiariausių augalų peršalimo metu.
Virškinimui palaikyti dažnai renkami paprastasis raudonėlis ir jonažolė. Raudonėlis lengvai atpažįstamas iš kvapnių lapų ir rausvai violetinių žiedų, todėl jį geriausia rinkti žydėjimo metu – liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tuo tarpu jonažolė išsiskiria ryškiai geltonais žiedais, kurie patrynus nusidažo rausvai. Abi šios vaistažolės nuo seno naudojamos kasdienėms arbatoms ruošti.
Specialistė primena, kad renkant vaistažoles svarbiausia ne kiekis, o kokybė. Geriausia rinkti tik sveikus, nepažeistus augalus, augančius švariose vietovėse, atokiau nuo intensyvaus eismo ar kitų taršos šaltinių.
Vaistažolės – ne vaistų pakaitalas, o atsakingai naudojama gamtos dovana
Kasdienę mitybą gali papildyti ir didžiosios dilgėlės. Jų lapuose gausu vitaminų bei mineralinių medžiagų, todėl jie naudojami ne tik arbatoms, bet ir įvairiems maisto gaminiams. Vis dėlto žmonėms, kuriems nustatytas padidėjęs kraujo krešumas arba kurie yra alergiški šiam augalui, prieš vartojimą rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Namų atsargoms ruošiami ir paprastosios pušies pumpurai. Nors jie nepriskiriami vaistažolėms, iš jų nuo seno gaminamos arbatos, sirupai ir kiti naminiai gaminiai.
Gintarė Karelina pabrėžia, kad vaistažolės negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo, tačiau atsakingai surinktos ir tinkamai paruoštos jos gali tapti natūralia kasdienės arbatos ritualų dalimi.
Valstybinių miškų urėdija taip pat ragina nepamiršti atsakingo rinkimo principų – skinti tik gerai pažįstamus augalus ir rinkti tik tiek, kiek iš tiesų reikia. Toks požiūris padeda išsaugoti Lietuvos miškų biologinę įvairovę ir užtikrina, kad gamtos gėrybėmis galės džiaugtis ne tik dabartinė, bet ir ateities kartos.
