Danija iškvietė JAV diplomatą dėl pranešimų apie slaptas įtakos operacijas Grenlandijoje
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmusenas trečiadienį patvirtino, kad į šalies Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas JAV laikinasis reikalų patikėtinis Markas Stroh. Šis sprendimas priimtas po Danijos valstybinės žiniasklaidos DR paskelbto pranešimo, jog su prezidentu Donaldu Trumpu siejami JAV piliečiai vykdo slaptas įtakos operacijas Grenlandijoje, siekdami susilpninti ryšius tarp Kopenhagos ir šios autonominės teritorijos[1].
Pasak DR šaltinių, mažiausiai trys JAV piliečiai lankėsi Grenlandijos sostinėje Nuke, kur domėjosi vietos gyventojais, palaikančiais idėją atsiskirti nuo Danijos ir prisijungti prie Jungtinių Valstijų. Skelbiama, kad jie bandė sudaryti šalininkų sąrašus ir, galimai, juos verbuoti. DR nurodo, kad nėra aišku, ar šie asmenys veikė savo iniciatyva, ar pagal nurodymus iš Vašingtono.
Danija perspėja apie užsienio bandymus paveikti Grenlandijos ateitį
L. L. Rasmusenas pareiškė, kad Danijos vyriausybė „yra informuota, jog užsienio veikėjai nuolat domisi Grenlandija ir jos padėtimi Karalystėje“. Anot jo, galima tikėtis bandymų paveikti Danijos ir Grenlandijos santykius, o tokie veiksmai bus vertinami „kaip nepriimtini“.
„Bet koks kišimasis į Karalystės vidaus reikalus, žinoma, bus laikomas nepriimtinu“, – teigė ministras ir pridūrė, kad glaudus Danijos ir Grenlandijos institucijų bendradarbiavimas padeda stebėti situaciją. Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba PET pranešė sustiprinusi savo buvimą Grenlandijoje bei pradėjusi glaudžiau bendradarbiauti su vietos valdžia[2].
PET taip pat įspėjo, kad galimos įtakos kampanijos gali būti vykdomos per „fizinius agentus“ arba skleidžiant dezinformaciją, siekiant „išnaudoti egzistuojančius arba dirbtinai sukurtus nesutarimus tarp Danijos ir Grenlandijos“.
D. Trumpas siekia kontroliuoti Grenlandiją, Danija atkerta: sala nėra parduodama
Įtarimai dėl galimų slaptų JAV veiksmų Grenlandijoje sutampa su prezidento D. Trumpo ilgalaikiais siekiais kontroliuoti šią strategiškai svarbią ir gamtos ištekliais turtingą teritoriją. Jis ne kartą viešai sakė, kad Jungtinės Valstijos galėtų „įsigyti Grenlandiją“, o šiemet netgi nepaneigė galimybės „panaudoti karinę jėgą“ šiam tikslui pasiekti.
JAV viceprezidentas JD Vance savo ruožtu kaltino Daniją „nepakankamomis investicijomis“ į Grenlandiją, o Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen dar šių metų pradžioje Vašingtonui pabrėžė, kad „negalima aneksuoti kitos valstybės“.
Nepaisant JAV ir Danijos narystės NATO bei artimų sąjungininkų santykių, Kopenhaga pabrėžia, jog Grenlandijos ateitis yra „vidaus klausimas“ ir nebus sprendžiama išorės spaudimu. Sausio mėnesio apklausa rodo, kad dauguma Grenlandijos gyventojų siekia visiškos nepriklausomybės nuo Danijos, tačiau nenori tapti JAV dalimi.
