Ar STT pareigūnai buvo pasiruošę laužti Seimo narių kabineto duris, jei būtų buvę trukdoma patekti į patalpas?
Panašu, kad šįkart STT agentai buvo pasiruošę viskam. Todėl menkinti tyrimą niekas neturi teisės. Beje, kaip ir daryti skubotas išvadas, kad tyrimas baigsis šnipštu.
Sisteminės, ypač didelio masto, korupcijos byla tik pradeda įsibėgėti, nes iki šiol nėra jokio aiškumo. Toks informacinis vakuumas tik dar labiau stiprina rezonansą. O rezonansinė byla, kurios metu rasta kokaino, kilogramai aukso luitų, kovinių granatų, šaunamųjų ginklų ir kurios tyrimo metu į STT bei Generalinės prokuratūros akiratį patenka aukščiausio rango politikai, yra per daug rimta, kad būtų galima tiesiog tylėti.
Viešai nieko nepaaiškinti, apsiriboti tik advokatų patarimu kartojant, kad „esame ramūs ir nieko nepadarėme“, yra bene blogiausias gynybai pasirinktas kelias.
Taip, niekas negali būti laikomas kaltu, kol neįsiteisėjo teismo nuosprendis. Tačiau esant tokioms rezonansinėms aplinkybėms visuomenė pagrįstai tikisi proaktyvios, aiškios ir atsakingos viešos komunikacijos iš politikų, pas kuriuos su kratomis apsilankė STT.
Kas leidžiama paprastam žmogui ginantis, politikui tai dažnai yra per didele prabanga
Viešumas – tai kaina, kurią moka viešas asmuo, ypač tuomet, kai esi buvęs premjeru, Seimo pirmininku, generaliniu policijos komisaru, dar esi partijos pirmininkas ėjęs aukščiausias valstybės pareigas ir papuoli į praktiškai politiškai žudantį skandalą.
Kuo ilgiau S.Skvernelis ir K.Starkevičius vengs pateikti savo įvykių versiją ir paaiškinimus, tuo labiau informacinę erdvę užpildys kiti – kartu su vis didėjančiais įtarimais ar net kaltinimais.
Atskiros kritikos verti dabartiniai Demokratų partijos gynybiniai sprendimai
Šiuo metu ypač silpnai atrodo suplanuota gynyba, apsiribojanti sausu pareiškimu, kad aklai pasitikima partijos pirmininku ir tiek. Tai dar labiau kompromituoja visą Demokratų partiją, nes tokie gynybiniai pareiškimai nieko nepaaiškina ir tik dar labiau viską painioja, nes yra padriki ir neįtikinami.
Ypač keistai atrodo, kai vietoje aiškių paaiškinimų dirbtinai bandoma menkinti tyrimo eigą, kratas ir kitus teisėsaugos veiksmus, o dėmesys neva nukreipiamas į brokuotą prokuratūros darbą, pašaipiai vertinant tai, ką prokuroras spaudos konferencijoje pasakė ar nepasakė. Toks bandymas gintis atrodo ypač silpnai.
Tai, kad Generalinės prokuratūros prokuroras taktiniais sumetimais galėjo sąmoningai neatskleisti kratos ir galimų įtarimų politikams konteksto, yra įprastas tyrimo taktikos elementas.
Blogiausia, kad vietoje drąsaus bandymo bent aiškiai išdėstyti savo nekaltumo poziciją ši byla vis labiau kompromituoja visą politinę sistemą.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
