Siekiama sumažinti išlaidas
JAV Atstovų Rūmai pritarė Donaldo Trumpo administracijos siūlymui sumažinti valstybės išlaidas beveik 9 milijardais JAV dolerių – tai sudaro apie 9 mlrd. dolerių (7,7 mlrd. eurų). Balsavimo rezultatai: 216 – už, 213 – prieš.
Ši suma apima finansavimo mažinimą ne tik viešajam transliavimui, bet ir įvairioms užsienio pagalbos programoms, kurios ilgus metus buvo laikomos viena iš pagrindinių JAV globalios lyderystės išraiškų.
Paketas numato apie 1,1 milijardą dolerių (1 mlrd. eurų) sumažinimą JAV viešosios transliacijos korporacijai, o likusi dalis – tai beveik 8 milijardo dolerių (6,8 mlrd. eurų) – nukreipta į užsienio pagalbos programų peržiūrą ir panaikinimą. Tai apima finansavimą kovai su badu, ligomis, humanitarinei pagalbai, tarptautinėms taikos palaikymo misijoms ir pagalbos pastangoms pabėgėlių krizėse.
Šis balsavimas yra pirmas per kelis dešimtmečius, kai prezidentui pavyksta įgyvendinti tokio masto vadinamąją „rescision“ – tai mechanizmas, leidžiantis atšaukti anksčiau Kongreso patvirtintas išlaidas.
Kaip teigė JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Maikas Džonsonas, „mums reikia grįžti prie fiskalinio sveiko proto, ir tai – svarbus žingsnis.“
Baltieji Rūmai: parama turi atitikti prezidento politiką
Dar šių metų sausio 20-tą, prezidentas Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo nurodyta 90 dienų sustabdyti visus naujus įsipareigojimus dėl užsienio vystomojo bendradarbiavimo programų, kol jos bus įvertintos pagal prezidento užsienio politikos prioritetus.
Dokumente pabrėžiama, kad „daugelis pagalbos iniciatyvų yra priešingos Amerikos vertybėms“ ir esą prisideda prie „pasaulio nestabilumo“.
„Jungtinių Valstijų užsienio pagalba neturi būti teikiama tokiu būdu, kuris nėra visiškai suderintas su prezidento užsienio politika“, – rašoma sausio mėnesio Baltųjų rūmų įsakyme.
Šio vertinimo rezultatu tapo sprendimas nutraukti arba sumažinti dešimtis tūkstančių programų, įskaitant pagalbą sveikatai, humanitarines operacijas, ir programas, orientuotas į lygias galimybes bei švietimą.
Kritikai: sprendimas grindžiamas neįrodytais teiginiais
Nors valstybės departamentas oficialiai teigė atlikęs „išsamų 10 tūkstančių programų vertinimą“, buvę ir esami JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) pareigūnai teigia, kad jokio tikro audito nebuvo.
Vienas iš jų, buvęs agentūros generalinis inspektorius Polas Martinas, pabrėžė:
„Kiek žinau, nė viena baudžiamoji byla dėl sukčiavimo ar lėšų švaistymo nebuvo perduota nei mūsų, nei kitų agentūrų žinion. Keletas skambių pavyzdžių buvo tiesiog išgalvoti.“
Martinas taip pat paneigė kaltinimus, esą USAID siuntė prezervatyvus kovotojams Gazoje – teigė, kad tai neturi jokio pagrindo. Tačiau dėl duomenų bazės sunaikinimo per pertvarką, nepriklausomas faktų patikrinimas tapo neįmanomas.
Kai kurie agentūros darbuotojai teigia, kad kai kurios programos buvo atšauktos vien dėl to, jog jų aprašymuose buvo žodžiai „lytis“, „šeimos planavimas“ ar „lygybė“.
Poveikis sveikatos, humanitarinėms ir taikos palaikymo programoms
Daugiausia kritikos sulaukė sprendimas sumažinti apie 740 milijonų eurų išlaidų pasaulinėms sveikatos programoms, įskaitant pagalbą nuo ŽIV/AIDS ir kitų epidemijų. Po spaudimo iš dalies buvo atšaukta 370 milijonų eurų sumažinimas programai PEPFAR, kuri, pasak kritikų, „išgelbėjo milijonus gyvybių“ nuo jos įkūrimo laikų prezidento Džordžo Bušo kadencijoje.
Taip pat numatyta:
- 736 milijonų eurų mažinimas humanitarinei pagalbai (maistas, vanduo, sveikatos priežiūra);
- 663 milijonai eurų – tarptautiniams taikos palaikymo pajėgumams;
- 740 milijonų eurų – skubios pagalbos, pastogės ir sanitarijos paslaugoms pabėgėliams.
Šie skaičiai kelia nerimą ne tik tarp demokratų, bet ir tarp dalies respublikonų, kurie teigia, kad per greita agentūrų reorganizacija gali turėti ilgalaikių padarinių tarptautiniams JAV įsipareigojimams.
Dviejų stovyklų argumentai
Palaikantieji paramos mažinimą teigia, kad daugelis programų yra politiškai angažuotos, neefektyvios ar net prieštaraujančios JAV interesams. Prezidentas Trumpas socialiniuose tinkluose pareiškė:
„Respublikonai bandė tai padaryti 40 metų – ir vis nepavykdavo. Bet dabar tai pasikeitė.“
Tačiau oponentai perspėja, kad tai – ne tik ekonominis sprendimas, bet ir politinis signalas, kuris gali pakirsti JAV autoritetą pasaulyje. Jie pabrėžia, kad dalis šių programų buvo patvirtintos abipusiu partijų sutarimu ir kad nauja praktika leisti vykdomajai valdžiai vienašališkai atsisakyti patvirtintų biudžetų kelia rimtų konstitucinių klausimų.
