D. Trumpo administracija panaikino Harvardo teisę priimti užsienio studentus
Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad Harvardo universitetas netenka teisės priimti užsienio studentus 2024–2025 mokslo metams. Toks sprendimas yra dalis aštrėjančio konflikto tarp D. Trumpo administracijos ir prestižinės aukštosios mokyklos, kuri, anot Baltųjų rūmų, „atsisako bendradarbiauti, toleruoja radikalų aktyvizmą ir kelia grėsmę JAV studentams“[1].
„Harvardas nebegali registruoti naujų užsienio studentų, o dabar jau studijuojantys privalo persikelti į kitus universitetus arba neteks teisėto statuso“, skelbiama Vidaus saugumo departamento pranešime.
Pasak sekretorės Kristi Noem, sprendimas priimtas todėl, kad universitetas atsisakė pateikti informacijos apie užsienio studentų veiklą, kurią departamentas vertina kaip „potencialiai pavojingą“. K. Noem teigia, kad Harvardas gali atgauti šią teisę, jei per 72 valandas pateiks penkerių metų visus studentų įrašus, įskaitant garso ir vaizdo medžiagą apie jų dalyvavimą protestuose.
Baltųjų rūmų atstovė Abigail Jackson savo pareiškime CNN pridūrė: „Harvardo vadovybė pavertė kadaise puikų universitetą radikalios kairės židiniu. Jie ne kartą nesugebėjo spręsti su amerikiečių studentų saugumu susijusių problemų dabar teks prisiimti atsakomybę.“
Universitetas kaltina administraciją autoritarizmu ir žada teikti pagalbą bendruomenei
Harvardas, kuris turi daugiau kaip 9 900 tarptautinės akademinės bendruomenės narių iš daugiau nei 140 šalių, šį sprendimą pavadino neteisėtu ir pažadėjo skubiai padėti studentams[2].
„Šis kerštingas veiksmas kelia grėsmę ne tik mūsų bendruomenei, bet ir šalies akademinei bei mokslinių tyrimų misijai“, teigiama universiteto pranešime, kurį pasirašė atstovas spaudai Jasonas Newtonas.
Harvardo koledžo demokratų studentų organizacija savo ruožtu pareiškė: „D. Trumpo išpuolis prieš užsienio studentus tai klasikinis autoritarizmo pavyzdys. Harvardas privalo išlikti tvirtas ir gintis.“
Tuo tarpu žodžio laisvės gynimo grupė FIRE pasmerkė K. Noem reikalavimus, pavadindama juos „žingsniu į totalinę priežiūros valstybę“. „Šis plataus masto žvejojimas informacijoje pažeidžia konstitucines teises ir turi būti kategoriškai atmestas“, teigė organizacija.
Administracija siekia visapusiško Harvardo „valymo“: grasinama net ir mokesčių lengvatų atėmimu
Konfliktas tarp Harvardo ir D. Trumpo administracijos prasidėjo dar anksčiau, kai universitetas atsisakė vykdyti reikalavimus dėl personalo, studijų programų ir įvairovės politikos peržiūros.
Administracija kaltina universitetą skatinant antisemitizmą, palaikant proteroristines nuotaikas ir bendradarbiaujant su Kinijos komunistų partija. Vidaus saugumo departamentas tvirtina, kad Harvardas dar 2024 m. esą apmokė Kinijos paramilitarinės organizacijos narius.
Be užsienio studentų išsiuntimo, JAV vyriausybė taip pat sumažino universitetui skiriamas federalines dotacijas 2,6 mlrd. dolerių (apie 2,3 mlrd. eurų) suma, o prezidentas Trumpas svarsto galimybę panaikinti Harvardo mokesčių lengvatas.
Tuo tarpu akademinė bendruomenė perspėja: toks žingsnis ne tik sužlugdys šimtų studentų ateitį, bet ir pakenks JAV akademiniam prestižui tarptautinėje arenoje.
Vienas būsimas studentas iš Naujosios Zelandijos savo reakciją į žinią apibūdino kaip „tą akimirką, kai širdis nusirita į pilvą“. Profesoriai nerimauja, kad masinis užsienio studentų išvykimas sužlugdys mokslinių tyrimų kokybę ir aukštojo mokslo įvairovę.
Šiuo metu sprendimas paliečia apie 27 % visų Harvardo studentų, apie 6 800 asmenų. Universitetas ir toliau deklaruoja esąs pasiryžęs ginti savo autonomiją ir bendruomenės teises.
