Planuojama triumfo arka Memorial Circle teritorijoje iš esmės pakeistų jautriausią Vašingtono memorialinę erdvę
Donaldo Trumpo administracija pristatė naujas vizualizacijas, kuriose matyti planuojama 250 pėdų, arba apie 76 metrų, aukščio triumfo arka Vašingtone. Tai kol kas ambicingiausias D. Trumpo bandymas perkurti JAV sostinės panoramą per antrąją kadenciją, tačiau projektas nuo pat pradžių sulaukia stipraus pasipriešinimo dėl savo mastelio, vietos ir simbolinio krūvio.[1]
Pagal pateiktus projektinius vaizdus, arka būtų statoma Memorial Circle žiedinėje sankryžoje, esančioje tarp Linkolno memorialo ir Arlingtono nacionalinių kapinių. Miesto planuotojai šią vietą jau daugiau nei šimtmetį buvo laikę galima monumento vieta, tačiau iki šiol ten nebuvo atsiradęs toks dominuojantis statinys. Būtent vieta ir yra vienas pagrindinių ginčo taškų, nes kalbama ne apie atsitiktinį sklypą, o apie vieną simboliškai jautriausių JAV sostinės erdvių.
Pateiktoje medžiagoje pabrėžiama, kad statinys būtų matomas kaip naujas vizualinis dominantas tarp svarbiausių nacionalinės atminties objektų. Kritikai sako, kad tokia intervencija pakeistų nusistovėjusį memorialų tarpusavio santykį, kuris Vašingtone buvo formuojamas dešimtmečiais. Jų teigimu, kalbama ne tik apie naują monumentą, bet apie visos istorinės kompozicijos perrašymą.
Projektą remiantys pareigūnai argumentuoja priešingai. Baltieji rūmai tvirtina, kad arka esą pagerintų lankytojų patirtį prie Arlingtono nacionalinių kapinių ir primintų apie JAV karių auką. Administracijos atstovas Davisas Ingle’as pareiškė, kad šis objektas būtų „ikoniškas“ sostinės papildymas ir tarnautų kaip vizualus priminimas apie „kilnias aukas, kurias per 250 metų mūsų istoriją patyrė tiek daug amerikiečių didvyrių, kad šiandien galėtume džiaugtis savo laisvėmis“.
76 metrų aukščio statinys būtų daugiau nei dvigubai aukštesnis už Linkolno memorialą ir pranoktų Paryžiaus Triumfo arką
Numatytas aukštis yra viena labiausiai aptariamų projekto detalių. Siūloma arka siektų 250 pėdų, arba apie 76 metrus. Palyginimui, Linkolno memorialas yra maždaug 100 pėdų, arba apie 30 metrų aukščio, todėl naujasis objektas būtų daugiau nei dvigubai aukštesnis. Toks mastelis reikštų, kad naujoji arka fiziškai dominuotų šioje miesto dalyje ir užgožtų aplinkinius istorinius objektus.
Arka būtų šiek tiek žemesnė už JAV Kapitolijų, kurio aukštis siekia 288 pėdas, bet gerokai aukštesnė už Baltųjų rūmų šiaurinį fasadą bei Linkolno memorialą. Tuo pat metu ji vis dar būtų žemesnė už Vašingtono monumentą, tačiau savo lokacijoje taptų nauju pagrindiniu vertikaliu akcentu.
Pats Donaldas Trumpas savo požiūrio neslėpė jau anksčiau. Sausį jis žurnalistams sakė: „Norėčiau, kad ji būtų didžiausia iš visų. Mes esame didžiausia, galingiausia valstybė.“ Ši frazė gerai atskleidžia projekto logiką: kalbama ne apie kuklų atminimo ženklą, o apie galios ir masto demonstraciją, kuri sąmoningai lenktų kitus panašius monumentus pasaulyje, įskaitant Paryžiaus Triumfo arką, kurios aukštis siekia 164 pėdas.
Naujoje projekto versijoje atsirado auksinis užrašas, sparnuota Laisvės figūra, liūtai ir kiti simboliniai elementai
Administracijos pateiktos vizualizacijos rodo, kad projektas nuo ankstesnių eskizų jau spėjo pasikeisti. Naujausią versiją parengė „Harrison Design“, o joje aiškiai sustiprintas simbolinis ir dekoratyvinis sluoksnis. Ant arkos numatytas aukso spalvos užrašas „One Nation Under God“, viršuje – sparnuota Laisvės figūra, o prie pagrindo – keturios auksinės liūtų skulptūros.
Naujausias variantas skiriasi nuo ankstesnių koncepcijų, kurias D. Trumpas buvo rodęs Ovaliajame kabinete. Iš dizaino pašalintos kai kurios kolonos, atsirado daugiau aukso elementų, taip pat pakeisti ereliai: ankstesnėje versijoje jie nebuvo auksiniai, o jų sparnai buvo suglausti, dabar – išskleisti. Šie pakeitimai rodo, kad projektas kryptingai juda monumentalesnio, teatrališkesnio ir politiškai užaštrinto vizualinio sprendimo link.
Rėmėjai tokią stilistiką gali laikyti patriotine ir reprezentacine, tačiau kritikai joje mato perdėtą deklaratyvumą. Jų požiūriu, tai ne neutralus valstybės atminimo objektas, o ideologiškai aiškiai suženklintas monumentas, kuris savo estetika ir simboliais labiau siekia deklaruoti politinę viziją nei derėti prie jau egzistuojančios Vašingtono memorialinės aplinkos.
Baltieji rūmai dar neatskleidžia projekto kainos, nors finansavimo šaltiniai jau kelia klausimų
Vienas ryškiausių neatsakytų klausimų išlieka projekto kaina. Administracijos pareigūnai jos kol kas neatskleidė ir teigė, kad galutiniai skaičiavimai dar vyksta. Taip pat nebuvo paaiškinta, kokia tiksliai būtų finansavimo struktūra, nors pats Donaldas Trumpas anksčiau sakė, kad statyboms tikisi panaudoti privačias aukas.
Vis dėlto viešojoje erdvėje jau pasirodė svarstymų, kad projektas gali būti finansuojamas ne vien privačiai. Straipsnyje minima, kad leidinys „Notus“ pranešė apie galimą valstybinių lėšų panaudojimą per Nacionalinį humanitarinių mokslų fondą. Jei tai pasitvirtintų, projektas iškart taptų ne tik architektūriniu, bet ir fiskaliniu politiniu ginču, nes kalbama apie monumentą, kurio visuomenės parama yra ribota.
Administracija į klausimus apie kainą reagavo atsargiai, o „Harrison Design“ į žurnalistų užklausas tuomet iš karto neatsakė. Tokia laikysena tik sustiprino įtarimus, kad projektas stumiamas į priekį greičiau nei išdiskutuojami jo praktiniai, teisiniai ir finansiniai pagrindai.
Architektai ir paveldosaugininkai įspėja, kad arka suardytų kruopščiai suformuotą sostinės memorialų pusiausvyrą
Vienas aštriausių projekto kritikų argumentų susijęs su tuo, kaip naujoji arka veiktų Vašingtono memorialinę struktūrą. Paveldosaugininkai pabrėžia, kad sostinės paminklai nėra atsitiktinai išdėstyti objektai. Jie sudaro kruopščiai suplanuotą vizualinių ašių, mastelio ir simbolinių ryšių sistemą, kurioje kiekvienas naujas elementas neišvengiamai keičia bendrą visumą.
Kultūrinio kraštovaizdžio fondo vadovas Charlesas A. Birnbaumas pareiškė, kad toks „netinkamo mastelio monumentas“ būtų „rėžiantis akį ir trikdantis įsibrovimas“. Ši citata tiksliai nusako pagrindinę kritikų mintį: problema nėra vien skonis ar stilius. Problema ta, kad statinio dydis ir vieta, jų vertinimu, prieštarauja logikai, pagal kurią iki šiol buvo formuojama nacionalinės atminties erdvė sostinėje.
Papildomų klausimų kelia ir pėsčiųjų regos laukai. Net projekto rėmėjų stovykloje tai pripažįstama. Komisijos narys Rodney Mimsas Cookas jaunesnysis, kurį paskyrė D. Trumpas ir kuris pats palankiai vertina arkos idėją, sakė ketinantis nagrinėti, kaip projektas paveiktų lankytojų matomumą Arlington House kryptimi. Tai rodo, kad net simpatizuojantys architektūrinei idėjai negali ignoruoti akivaizdaus poveikio aplinkai.
Projektui gali prireikti Kongreso leidimo, o teisiniai ieškiniai jau siekia sustabdyti procesą
Teisinė projekto pusė ne mažiau komplikuota nei architektūrinė. Pagal galiojančią tvarką tam tikros Vašingtono teritorijos, tarp jų ir Memorial Circle, laikomos saugomomis federalinėmis erdvėmis. Tai reiškia, kad jose statomiems monumentams gali reikėti aiškaus Kongreso leidimo. Straipsnyje pabrėžiama, kad ši vieta siaurai patenka į Vašingtono ribas, todėl teisinė kontrolė čia ypač svarbi.
Nepaisant to, administracija jau pradėjo formalų projektavimo svarstymo etapą. Penktadienį Vidaus reikalų departamentas projektą pateikė Dailės komisijai, kuri turi patariamąjį vaidmenį architektūros klausimais ir kurią Donaldas Trumpas, kaip pažymima straipsnyje, papildė savo sąjungininkais. Komisija turėjo projektą svarstyti ketvirtadienio posėdyje. Tai pirmas kartas, kai administracija oficialiai pateikė arkos planus instituciniam vertinimui.
Tuo pačiu metu teisinis spaudimas jau prasidėjęs. Veteranai ir paveldosaugininkai dar vasarį padavė administraciją į teismą, teigdami, kad arka trukdytų svarbioms vizualinėms kryptims Arlingtono nacionalinėse kapinėse ir prieštarautų netoliese esančių memorialų paskirčiai. Organizacija „Public Citizen“ siekia sustabdyti projektą tol, kol administracija negaus visų būtinų leidimų iš Kongreso ir federalinių peržiūros institucijų. Praėjusį mėnesį prie ieškinio prisijungė ir demokratai.
D. Trumpas projektą gina, tačiau apklausos rodo, kad dauguma amerikiečių šiai idėjai nepritaria
Pats Donaldas Trumpas kritiką ir teisinius ginčus vertina demonstratyviai atmestinai. Kai šią savaitę žurnalistai Baltuosiuose rūmuose jam pasakė, kad veteranai padavė administraciją į teismą dėl arkos, jis atsakė: „Jūs turbūt juokaujate.“ Po to pridūrė: „Manau, viskas vyksta labai gerai, ir būtent mūsų veteranai turėtų ją mėgti.“ Ši reakcija parodė, kad prezidentas projektą laiko ne diskusiniu urbanistiniu pasiūlymu, o politiniu tikslu, kurį yra nusiteikęs ginti nepaisydamas pasipriešinimo.
Projektas atitinka platesnę antrosios D. Trumpo kadencijos kryptį, kurioje didelis dėmesys skiriamas Vašingtono erdvių pertvarkymui. Prezidentas taip pat stumia Baltųjų rūmų lankytojų centro projektą ir pokyčius Dulleso tarptautiniame oro uoste, nors dalis jo sumanymų jau susidūrė su kliūtimis. Pavyzdžiui, federalinis teisėjas praėjusį mėnesį sustabdė planą statyti 400 mln. dolerių vertės Baltųjų rūmų pokylių salę, nurodydamas, kad tam reikia Kongreso leidimo.
Visuomenės nuomonė taip pat nėra palanki. Pagal vasarį atliktą „Economist/YouGov“ apklausą, planuojamai 250 pėdų arkai pritarė tik 21 proc. respondentų, o 52 proc. pasisakė prieš. Tai reiškia, kad projektas kol kas neturi nei akivaizdaus viešo palaikymo, nei tvirto teisinio pagrindo, tačiau administracija jį vis tiek stumia į priekį kaip vieną ryškiausių simbolinių savo antrosios kadencijos statybinių sumanymų.
