D. Trumpas paskelbė, kad pasirašys įsaką, kuriuo siekiama sumažinti vaistų kainas
JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė planuojantis pasirašyti vieną iš, jo žodžiais, „reikšmingiausių vykdomųjų įsakų šalies istorijoje“, kuriuo siekiama smarkiai sumažinti receptinių vaistų kainas. Sekmadienio vakarą savo socialinėje platformoje „Truth Social“ jis teigė, kad pirmadienį 9 val. ryto Vašingtono laiku įsaką pasirašys, o vaistų kainos, anot jo, mažės „beveik iš karto: nuo 30 iki 80 %“.
D. Trumpas pranešė ketinantis įgyvendinti vadinamąją „labiausiai palankios tautos“ (angl. Most Favored Nation) politiką, pagal kurią JAV mokėtų už vaistus tiek, kiek mažiausią kainą pasaulyje už juos mokanti šalis[1]. Vis dėlto jis nepateikė detalių, ar tai taikoma tik „Medicare“, „Medicaid“ medicininio draudimo klientams ar ir plačiau, t.y. visai JAV sveikatos sistemai.
Šis įsakymas atkartoja pirmosios D. Trumpo kadencijos iniciatyvą iš 2020 m., kurią federalinis teismas sustabdė, o vėliau prezidentas J. Bidenas ir galutinai panaikino. Tuometinis planas būtų taikęs šią kainodarą „Medicare“ mokėjimams už kai kuriuos gydytojų tiesiogiai skiriamus vaistus. Naujojo įsakymo taikymo sritis kol kas lieka neaiški.
Vaistų kainodara ir rinkos reakcija: pažadai, kritika ir abejonių šešėliai
D. Trumpas pažymėjo, kad JAV piliečiai dešimtmečius permokėjo už vaistus, nes „vaistų bendrovės viską aiškino tyrimų ir plėtros sąnaudomis, kurias be jokios priežasties padengdavo vien amerikiečiai“. Jis pažadėjo nutraukti tokią praktiką[2].
Nors sumažėjusios kainos galėtų reikšti mažesnes išlaidas pacientams ir mažesnes draudimo įmokas, sveikatos politikos analitikai įspėja, kad tokia reforma taip pat galėtų riboti prieigą prie naujų vaistų.
Sveikatos politikos ekspertas Chrisas Meekinsas savo komentare teigė, kad D. Trumpo pasiūlymai dažnai skamba didingai, bet retai tampa realiais veiksmais. „Kuo ambicingesnis D. Trumpo vykdomasis įsakymas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus sustabdytas teisme“, rašė jis.
Pramonės atstovai, ypač farmacijos įmonių lobistinė organizacija PhRMA, jau išreiškė susirūpinimą. Jos vadovas Stephenas Ublas pareiškė, kad „užsienio kainų importavimas atims milijardus iš Medicare sistemos, bet nesuteiks jokių garantijų pacientams“. Anot jo, tai gali pakenkti Amerikos vaistų inovacijoms ir padidinti priklausomybę nuo Kinijos.
Ambicingas sugrįžimas prie ankstesnės politikos
Paskelbus apie įsakymą, pirmadienį farmacijos įmonių akcijos smuko visame pasaulyje. Londone „AstraZeneca“ akcijos nukrito 5 %, GSK – 2,6 %, Frankfurte „Novo Nordisk“ krito 7,5 %, o Šveicarijos „Roche“ – 3,6 %. Honkonge „BeiGene“ akcijos sumažėjo 8,9 %, „Innovent Biologics“ – 7 %[3].
Dar 2018 m. D. Trumpo administracija pirmąkart pasiūlė susieti „Medicare“ kompensacijas su vaistų kainomis kitose šalyse. 2020 m. po rinkimų įtvirtintas planas numatė, kad JAV mokėtų už 50 svarbiausių B dalies vaistų tokią kainą, kokią moka mažiausiai mokančios šalys. Buvo tikimasi sutaupyti apie 86 mlrd. JAV dolerių.
Vėliau, 2022 m., priėmus demokratų „Inflacijos mažinimo aktą“, „Medicare“ gavo teisę derėtis dėl kai kurių vaistų kainų, tačiau D. Trumpo naujasis planas siekia daug didesnio pokyčio. Nors respublikonų partija dažnai priešinosi tokiai kainodarai, šiuo metu D/ Trumpo stovykla svarsto ją kaip galimą būdą įgyvendinti planuojamus išlaidų mažinimus sveikatos apsaugos srityje.
„Kampanijų įnašai gali daug ką pakeisti, bet ne su manimi, ir ne su Respublikonų partija“, pareiškė D. Trumpas. Jis pabrėžė, kad planuoja padaryti tai, „ko demokratai siekė daugybę metų“, bet taip ir neįgyvendino.
Kol kas lieka neaišku, kaip tiksliai veiks ši politika, ar ji bus teisiškai tvari, ir ar tikrai įsigalios. Tačiau tai yr vienas ambicingiausių sugrįžimų prie pirmosios D. Trumpo kadencijos vaistų politikos idėjų, šįkart kaip pagrindinis jo antrosios kadencijos socialinės politikos pažadas.
