Ukrainos konfliktas: skirtingi požiūriai į taiką ir spaudimą Rusijai
JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo susitikimas Baltuosiuose rūmuose tapo platforma aptarti Rusijos ir Ukrainos karą, atskleidžiant skirtingus požiūrius į konflikto sprendimą. F. Merzas, siekdamas stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą, ragino D. Trumpą didinti spaudimą Rusijai, pabrėždamas, kad karo smurtą sukėlė Vladimiro Putino invazija į Ukrainą.
„Amerika vėl yra stiprioje pozicijoje, kad galėtų prisidėti prie šio karo užbaigimo, tad kalbėkime apie tai, ką galime padaryti“, susitikime sakė F. Merzas, pridurdamas: „Mes siekiame didesnio spaudimo Rusijai, turėtume apie tai diskutuoti.“ Jis taip pat priminė istorinius Vokietijos ir JAV ryšius, pabrėždamas JAV vaidmenį nugalint nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare ir išreikšdamas dėkingumą už šią paramą.
Tuo tarpu D. Trumpas išreiškė skeptišką požiūrį į skubių taikos derybų galimybes, teigdamas: „Kartais geriau leisti jiems kautis kurį laiką ir tada juos išskirti.“ Jis atskleidė detales apie trečiadienį vykusį 75 minučių trukmės pokalbį telefonu su Putinu, kuriame Rusijos lyderis griežtai pareiškė, kad Maskva atsakys į neseniai Ukrainos vykdytas dronų atakas prieš Rusijos oro bazes.
D. Trumpas palygino Rusijos ir Ukrainos konfliktą su „dviem vaikais, kurie parke kovoja kaip pašėlę“, pabrėždamas, kad Putinas „nežaidžia žaidimų“. Anot D. Trumpo, V. Putinas tvirtino, kad Rusija privalo reaguoti į Ukrainos atakas, įskaitant savaitgalio dronų operaciją, kuri, JAV pareigūnų teigimu, sugadino iki 20 Rusijos karinių lėktuvų keturiose oro bazėse.
Ukrainos SBU saugumo tarnybos vykdyta dronų ataka, nukreipta į Rusijos karinius objektus, sukėlė Kremliaus įspėjimus. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Maskvos atsaką, teigė: „Kaip ir kada mūsų kariuomenė laikys tinkamu atsakyti, taip ir bus.“ Po Trumpo ir Putino pokalbio Rusija surengė naktines raketų ir dronų atakas Ukrainoje, per kurias šiauriniame Prylukų mieste žuvo penki žmonės, įskaitant vienerių metų berniuką, jo motiną ir močiutę, kai Shahed dronas pataikė į gyvenamąjį pastatą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas šią tragediją, sakė: „Vienas iš gelbėtojų atvyko į įvykio vietą prie savo paties namų, kur Shahed dronas pataikė į jo šeimos būstą.“ Pietiniame Chersono mieste Rusijos raketų atakos paliko didelę skylę administraciniame pastate, o Ukraina toliau ruošiasi galimam Rusijos atsakui.
NATO ir gynybos politika: Vokietijos įsipareigojimai ir JAV lūkesčiai
F. Merzas susitikime akcentavo Vokietijos įsipareigojimus NATO, pabrėždamas, kad šalis skyrė milijardus eurų papildomam gynybos finansavimui. „Mes siekiame turėti stipriausią įprastinę kariuomenę Europoje“, teigė kancleris, atsakydamas į D. Trumpo administracijos kritiką, kad Europa „naudojasi“ JAV parama NATO. F. Merzas pabrėžė, kad Vokietija vertina JAV draugystę ir paramą, ypač artėjant D dienos minėjimui, ir išreiškė viltį dėl glaudesnio bendradarbiavimo. „Europa vis dar potrebuoja JAV paramos ir draugystės“, sakė jis, pabrėždamas istorinius aljanso ryšius.
D. Trumpas pasveikino Vokietijos pastangas didinti gynybos biudžetą, tačiau užsiminė, kad galėtų riboti Vokietijos remilitarizacijos apimtis. Jis gyrė savo administracijos pasiekimus, teigdamas, kad JAV kariuomenės verbavimas pasiekė rekordinius skaičius dėl „patriotinio spirito“.
Paklaustas apie Vokietijos sunkumus pildant rezervus, D. Trumpas atsakė: „Tai dvasia. Jie vėl myli mūsų šalį, ir jūs padarysite tą patį.“ Jis pavadino Merzą „sudėtingu, bet geru žmogumi“ ir patikino, kad JAV kariai greičiausiai liks Vokietijoje, nors anksčiau buvo užsiminta apie galimą jų išvedimą.
Vokietijos užsienio santykių tarybos mokslininkė Rachel Tausenfreund susitikimą įvertino kaip sėkmingą F. Merzui, teigdama, kad jo atsakymai buvo „gerai parengti“ ir kad jis sugebėjo išvengti sudėtingų prekybos derybų detalių, išlaikydamas konstruktyvų toną. Aspen instituto direktorė dr. Stormy-Annika Mildner pabrėžė, kad „šis dialogas yra svarbus žingsnis valdant šią partnerystę, kuri reikalauja aktyvesnio dėmesio nei bet kada anksčiau“. Nepaisant teigiamų vertinimų, įtampa dėl NATO finansavimo išlieka, nes Trumpo administracija ir toliau reiškia nepasitenkinimą Europos indėliu į aljansą.
Prekybos įtampa ir platesnis karo kontekstas: transatlantinių santykių iššūkiai
Susitikime taip pat buvo aptarti prekybos klausimai, kurie išlieka įtempti dėl Trumpo administracijos įvestų muitų. JAV padidino aliuminio ir plieno muitus iki 50 %, o ES susiduria su 25 % muitais automobiliams ir 10 % muitais kitiems importams. Be to, vyksta tyrimai dėl farmacinių produktų, puslaidininkių ir orlaivių, kurie gali lemti papildomus muitus.
D. Trumpas pagrasino įvesti 50 % muitą visoms ES prekėms nuo liepos 9 d., jei derybos neatitiks jo lūkesčių. F. Merzas, siekdamas išvengti eskalacijos, pabrėžė ekonominių ir politinių ryšių su JAV svarbą. Dr. Stormy-Annika Mildner „Euronews“ teigė: „Santykiai su Jungtinėmis Valstijomis išlieka pagrindiniai Vokietijai tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu.“
Kalbėdamas apie kitus tarptautinius klausimus, D. Trumpas užsiminė apie neseniai pasiektą susitarimą su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, pabrėždamas, kad „visi turi suprasti, koks yra šis susitarimas“. Jis taip pat atskleidė, kad Xi Jinpingas lankysis JAV, o jis su pirmąja ponia Melania Trump planuoja vizitą į Kiniją. Šios užuominos rodo D. Trumpo siekį balansuoti tarp vidaus politikos ir globalių santykių, tačiau jos taip pat atspindi sudėtingą tarptautinę dinamiką.
Ukrainos karo kontekste Rusijos puolimas tęsiasi, o pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos užėmė daugiau nei 150 kvadratinių kilometrų Sumų regione, grasindamos regiono sostinei. Ukrainos pareigūnai ruošiasi galimai Rusijos vasaros puolimui, ypač Sumų ir Charkivo regionuose. Nepaisant sėkmingų Ukrainos operacijų, tokių kaip dronų atakos ar tilto Kryme sunaikinimas, Rusijos karinė persvara išlieka.
V. Putinas, reaguodamas į Ukrainos veiksmus, apkaltino Kijevą „teroristinių atakų organizavimu“ ir klausė: „Kaip galima vesti derybas su teroristais?“ Tuo tarpu Ukrainos dronų operacija, kurią D. Trumpas, anot šaltinių, pavadino „stipria“ ir „kieta“, suteikė Kijevui moralinį postūmį, tačiau bendra karo eiga išlieka sudėtinga.
