D. Trumpas rengiasi grįžti į Baltuosius rūmus
Dar praėjusių metų lapkritį buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad planuoja dalyvauti ir 2024 m. prezidento rinkimuose bei taip siekti perrinkimo.
„Kad Amerika vėl taptų didinga ir šlovinga, šį vakarą skelbiu savo kandidatūrą į Jungtinių Valstijų prezidento postą“, – sakė D. Trumpas miniai savo šalininkų, susirinkusių Floridoje esančioje jo viloje „Mar-a-Lago“[1].
Prabėgus keliems mėnesiams po šio skambaus pareiškimo, buvęs prezidentas ima pristatyti ir savo rinkiminės kampanijos gaires.
Jis kalba apie esminius JAV prekybos politikos pokyčius, naują tarifų įvedimą ir esmines šalies mokesčių politikos pertvarkas[2].
Tuo tarpu užsienio reikalų srityje D. Trumpas griežtina toną ir reikalauja, kad Kinijai būtų parodytos aiškios ribos, o karo Ukrainoje kurstytojai liautųsi kenkti Amerikai.
D. Trumpas parengė intriguojantį ketverių metų planą
Buvęs prezidentas D. Trumpas pirmadienį paskelbė apie permainas, kurių imtųsi, jeigu vėl būtų išrinktas į JAV prezidento postą. Vienas esminių planų – sustiprinti savo ankstesnės administracijos vykdytą prekybos politiką pagal „patriotinio protekcionizmo“ darbotvarkę.
Pagal šią darbotvarkę D. Trumpas planuoja palaipsniui įvesti universalų bazinį tarifą daugumai užsienio produktų. Šis tarifas būtų laipsniškai didinamas atsižvelgiant į tai, kiek atskiros šalys vertina savo valiutas[3]. Tokia politika primintų savotišką ketverių metų planą, pagal kurį būtų laipsniškai nutrauktas visų svarbiausių prekių importas iš Kinijos, būtų uždrausta sudaryti federalines sutartis su visomis įmonėmis, kurios vykdo veiklas šioje komunistinėje šalyje.
„Joe Bidenas tvirtina, kad remia Amerikos gamybą, tačiau iš tikrųjų jis propaguoja tą pačią prokinietišką globalistų darbotvarkę, kuri išplėšė mūsų šalies pramoninę širdį. Labai paprastai tariant, Bideno darbotvarkė apmokestina Ameriką, kad sukurtų Kiniją. Mano darbotvarkė apmokestins Kiniją, kad sukurtų Ameriką“, – sako D. Trumpas.
D. Trumpo teigimu, didėjant tarifams užsienio gamintojams, mokesčiai Amerikos gamintojams mažės, atsiras daug naujų darbo vietų.
Svarbiausia – apsisaugoti nuo augančios Kinijos įtakos
Buvęs prezidentas teigia, kad jo planas per ketverius metus galėtų laipsniškai nutraukti visų būtiniausių prekių importą iš Kinijos.
„Viskas – nuo elektronikos iki plieno ir vaistų. Tai apims stiprias apsaugos priemones, užtikrinančias, kad Kinija negalėtų apeiti apribojimų, perduodama prekes per kanalines šalis – šalis, kurios negamina produkto, bet staiga parduoda daug tokio produkto. Jis keliauja tiesiai per Kiniją, tiesiai iš Kinijos ir tiesiai į mūsų šalį. Taip pat priimsime naujas taisykles, kad neleistume JAV bendrovėms investicijų į Kiniją, o Kinijai – supirkinėti Amerikos, leisime visas tas investicijas, kurios aiškiai tarnauja Amerikos interesams“, – sakė D. Trumpas.
Buvęs JAV vadovas ne kartą pabrėžė, jog vėl tapęs prezidentu sieks panaikinti federalines sutartis su bet kuria bendrove, kuri užsako darbus Kinijoje.
„Bidenas niekada nepadarys šio darbo. Jis silpnas Kinijos atžvilgiu, nes korumpuota Bidenų šeima yra gavusi milijonus ir milijonus dolerių iš subjektų, susijusių su Kinijos komunistų partija“, – sako D. Trumpas.
D. Trumpo teigimu, ši jo programa atgaivins Amerikos ekonomiką ir kartu, pagerins santykius su Kinija.
„Jie vėl mus gerbs, kaip gerbė vos prieš dvejus metus. Mes greitai tapsime gamybos galybe, kokios pasaulis dar nematė“, – sakė D. Trumpas.
Buvęs JAV vadovas ragina baigti kurstyti karą
Keliomis dienomis anksčiau nei paskelbė savo vidaus politikos gaires, D. Trumpas pasidalijo ir savo idėjomis, kuria kryptimi grįžęs į Baltuosius rūmus vykdytų užsienio politiką. Jeigu Kinijos grėsmę jis mini kaip Amerikos vidaus problemą, tai Ukrainos-Rusijos karą jis laiko tiek užsienio politikos reikalu, tiek pačių JAV politikų problema, kurią jie patys dar ir kursto.
„Trečiasis pasaulinis karas dar niekada nebuvo taip arti. Turime išvalyti visus karo kurstytojus, Ameriką niokojančius globalistus ir slaptąją vyriausybę iš Pentagono, valstybės departamento ir nacionalinio saugumo pramoninio komplekso“, – teigia D. Trumpas.
Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl jam esant Baltuosiuose rūmuose JAV neįsivėlė į jokį konfliktą, yra ta, kad jis atmetė daugumos Vašingtono biurokratų patarimus.
„Per ketverius metus Baltuosiuose rūmuose padarėme neįtikėtiną pažangą atvesdami pasaulį į taiką ir pažabodami kontingentą, kenkiantį JAV interesams. Dabar ketiname užbaigti šią misiją. Valstybės departamentas, Pentagonas ir nacionalinio saugumo institucijos mano valdymo pabaigoje bus visai kitokios. Tiesą sakant, vos prasidėjus mano administracijai, jos bus keičiamos iš esmės ir jose viskas bus vykdoma taip kaip per mano kadenciją prieš ketverius metus. Taip pat sustabdysime lobistus ir didžiuosius gynybos rangovus, kurie verčia mūsų aukšto rango kariuomenės ir nacionalinio saugumo pareigūnus siekti konfliktų, kad išėję į pensiją jie gautų pelningas darbo vietas, už kurias jiems būtų mokami milijonai. Pažvelkite į globalistus ir karo kurstytojus, remiančius mūsų oponentus. Jie pelnosi iš konfliktų“, – teigia D. Trumpas[4].
Buvęs prezidentas dar kartą pakartojo ir anksčiau išsakytus savo teiginius, kad tinkamai vadovaujant, karą Ukrainoje įmanoma užbaigti per 24 valandas.
Tiesa, neseniai jis pats laikėsi kitokio požiūrio į karą tarp Rusijos ir Ukrainos. Iš pradžių gyręs Rusijos vadovo Vladimiro Putino politiką, vėliau D. Trumpas ėmė jį griežtai kritikuoti. Net pareiškė, kad galėjo užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą, mat būdamas prezidentu pats pagrasino Rusijos prezidentui perspėdamas, kad Maskva už įsiveržimą į Ukrainą „sulauks rimtų pasekmių“.
„Aš jam pasakiau, koks būtų mūsų atsakas, o jis atsakė: „Tikrai?“ Ir aš atsakiau: „Tikrai“. Pagrasinau jam taip kaip dar niekada nebuvo grasinta“, – žiniasklaidai praėjusių metų pavasarį teigė D. Trumpas[5].
Jis taip pat pasiūlė, kad JAV Rusijai turėtų pagrasinti amerikiečių branduoliniais povandeniniais laivais.
„Turėtumėte pasakyti: „Žiūrėkit, dar kartą paminėsite šį žodį, ir mes siųsime povandeninius laivus, ir mes plauksime pirmyn ir atgal, kairėn ir dešinėn jūsų pakrante“, – sakė D. Trumpas laidoje „Fox Business“[6].
D. Trumpas negali būti tikras, jog užsitikrins respublikonų paramą
Vis dėlto, dėl to, ar turės progą įgyvendinti savo naujus politikos planus D. Trumpas negali būti tikras. 2024 m. prezidento rinkimų pasiruošimas tik prasideda, o respublikonų partijoje kelią jam pastoti gali ne vienas kandidatas. Naujausios „NPR/PBS NewsHour Marist“ apklausos duomenimis, palankus D. Trumpo reitingas tarp respublikonų rinkėjų smuko nuo 79 proc. pernai lapkritį iki 68 proc. šių metų vasarį[7].
Nors jokiam kandidatui tikrai nėra gerai, kai prieš rinkimų kampanijos sezoną jo reitingai krenta žemyn – arba kai prieš jį atliekami keli tyrimai, kaip yra D. Trumpo atveju, – buvęs prezidentas turėtų nusileisti dar labiau, kad nukristų žemiau paramos, kurios jam reikėjo 2016 m. pirminiams rinkimams laimėti.
Kai kurios išankstinės 2024 m. apklausos rodo, kad tiesioginėse tarpusavio lenktynėse Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, potencialus D. Trumpo varžovas, lenkia jį tarp respublikonų rinkėjų praktiškai visos šalies mastu. Tačiau svarbu paminėti, kad respublikonų pirminiai rinkimai nėra laimimi nacionalinėse lenktynėse: jie laimimi atskirose valstijose.
Taigi, jei D. Trumpui pavyktų išlaikyti trečdalį savo šalininkų valstijose, jis turėtų šansų iškovoti dar vieną galimybę gauti respublikonų partijos paramą ir kitų metų lapkritį susirungti dėl JAV prezidento posto su demokratų kandidatu.
