Trumpas incidentą Vašingtone vertina rimtai: reikia iš naujo patikrinti kiekvieną atvykusį iš Afganistano
Vos kelioms valandoms praėjus po to, kai Vašingtone buvo pašauti du Nacionalinės gvardijos kariai, prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šis išpuolis – „piktadariškas ir teroristinis aktas“, kuris įrodo būtinybę dar labiau sugriežtinti imigracijos politiką. Pasak jo, incidentas parodo „didžiausią nacionalinio saugumo grėsmę, su kuria šiandien susiduria Amerika“.[1]
Lapkričio 26 d. vakare prie Farragut West metro stoties nepažįstamas vyras pradėjo šaudyti į du uniformuotus karius iš Vakarų Virdžinijos. Abu jie buvo dislokuoti sostinėje kaip dalis prezidento Donaldo Trumpo sprendimo naudoti Nacionalinę gvardiją miesto saugumui stiprinti. Abu Nacionalinės Gvardijos kariai sunkiai sužeisti, jų būklė – kritinė.
Vidaus saugumo departamentas patvirtino, kad suaimtas įtariamasis yra 29 metų Afganistano pilietis Rahmanullah Lakanwal, kuris į JAV atvyko 2021 m. rugsėjį pagal Joe Bideno administracijos programą, skirtą evakuoti asmenis po JAV pasitraukimo iš Afganistano. Jam buvo suteiktas prieglobstis šių metų pradžioje.
Lakanwalas įvykio metu taip pat buvo sužeistas ir sulaikytas, jo gyvybei pavojus negresia. Policijos duomenimis, įtariamasis „staiga pasirodė iš už kampo ir pradėjo šaudyti į uniformuotus karius“. Incidentas įvyko netoli Farragut West metro stoties, vos kelios gatvės nuo Baltųjų rūmų[2].
Prezidentas kaltina J. Bideną ir žada masinį „užsieniečių patikrinimą“
Savo vaizdo kreipimesi iš „Mar-a-Lago“ rezidencijos Floridoje D. Trumpas pareiškė, kad Bideno administracija „atvėrė vartus pavojingiems žmonėms“, leisdama į šalį afganistaniečius be tinkamos patikros po chaotiško pasitraukimo iš Kabulo.
„Šis žmogus buvo atskraidintas 2021-ųjų rugsėjį,“ – teigė Trumpas, pridurdamas, jog „šis išpuolis įrodo, kad turime iš naujo patikrinti kiekvieną asmenį, atvykusį iš Afganistano per Bideno kadenciją.“
Prezidentas pabrėžė, kad imigracijos tarnyboms nurodė nedelsiant sustabdyti visų afganistaniečių prašymų nagrinėjimą. „Jeigu jie nemyli mūsų šalies – mes jų čia nenorime,“ – sakė jis.
Tuo pat metu Trumpas pasinaudojo proga plėsti kaltinimus ir kitoms migrantų bendruomenėms, ypač somaliečiams iš Minesotos. Jis teigė, kad „jie plėšia mūsų šalį ir niokoja kadaise puikią valstybę“, nors šis incidentas su somaliečiais niekaip nesusijęs.
Nacionalinės gvardijos dislokacija – vis labiau ginčytina
Šaudynės dar labiau sustiprino diskusiją dėl prezidento sprendimo dislokuoti tūkstančius Nacionalinės gvardijos karių į sostinę, siekiant „sustabdyti nusikalstamumą“. Šiuo metu Vašingtone budėjo apie 2 400 karių, o po išpuolio Trumpas nurodė pasiųsti dar 500.
Jo sprendimas nuo pat pradžių sulaukė kritikos iš demokratų ir žmogaus teisių organizacijų, kurios kaltina prezidentą militarizuojant vidaus saugumą. Federalinė teisėja Jia Cobb praėjusią savaitę nusprendė, kad gvardijos dislokacija greičiausiai neteisėta, tačiau sprendimo įsigaliojimas atidėtas 21 dienai – kol administracija pateiks apeliaciją.
Vašingtono merė Muriel Bowser pareiškė, kad šaudymas buvo „tikslingas išpuolis prieš tarnybą atliekančius karius“ ir pažadėjo glaudžiai bendradarbiauti su FTB tyrime.
Demokratų atstovai Kongrese sako, kad incidentas kelia rimtų klausimų dėl karių saugumo ir dėl to, ar jų dislokavimas miestuose apskritai pagrįstas. „Jei jau siunčiame Nacionalinės gvardijos karius į miestus, turime bent užtikrinti jų apsaugą,“ – sakė kongresmenas Jamesas Walkinshaw iš Virdžinijos.
Tuo metu respublikonai ragina „nepolitizuoti tragedijos“. Kongresmenas Donas Baconas paragino abi partijas „elgtis santūriai ir oriai“. Nepaisant to, Trumpas tvirtina, kad incidentas patvirtina būtinybę „visiškai peržiūrėti migracijos politiką“ ir „pašalinti visus, kurie nekuria vertės šaliai“.
