Vašingtonas ir Teheranas vienu metu skelbia kontroliuojantys Hormūzo sąsiaurį, nors realus laivų srautas tebėra smarkiai apribotas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 23 dieną savo platformoje „Truth Social“ dar kartą paskelbė žemėlapį, kuriame Hormūzo sąsiauris pažymėtas kaip „nauja Amerikos teritorija“. Prezidentas prie žemėlapio nepateikė platesnio teisinio ar politinio paaiškinimo, tačiau tai jau antras toks jo įrašas per mažiau nei savaitę.
Pirmą kartą apie galimybę sąsiaurį laikyti JAV teritorija D. Trumpas viešai prabilo rugpjūčio 15 dieną mitinge Niujorke. Rugpjūčio 18-ąją jis paskelbė panašų žemėlapį, o vėliau teigė, kad Jungtinės Valstijos „visiškai kontroliuoja“ strategiškai svarbų vandens kelią.
Teherano pozicija priešinga. Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Mohsenas Rezaei rugpjūčio 22 dieną valstybinei televizijai pareiškė, kad Hormūzo sąsiauris tebėra uždarytas ir nebus visiškai atvertas, kol JAV nepakeis savo politikos bei neįvykdys ankstesnių įsipareigojimų.
Tačiau žodis „uždarytas“ šiuo atveju nėra visiškai pažodinis. Ribotas laivų judėjimas vyksta, o Iranas kai kuriems laivams suteikia individualius leidimus. Todėl tiksliau kalbėti apie smarkiai apribotą ir politiškai kontroliuojamą laivybą, o ne absoliučiai tuščią sąsiaurį.
D. Trumpo paskelbtas žemėlapis Hormūzo teisinio statuso nekeičia – sąsiauris yra tarp Irano ir Omano
Hormūzo sąsiauris nėra JAV teritorija. Jis yra tarp Irano šiaurėje ir Omano Musandamo pusiasalio pietuose, o jo vandenys patenka į pakrantės valstybių jurisdikcijos zoną.
Pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje įtvirtintą režimą tarptautinei laivybai naudojamuose sąsiauriuose visų valstybių laivams ir orlaiviams taikoma tranzitinio plaukimo ir skrydžio teisė. Konvencijoje taip pat nustatyta, kad pakrantės valstybės negali šios tranzito teisės sustabdyti.
Tai reiškia, kad nei D. Trumpo socialiniame tinkle paskelbtas žemėlapis, nei JAV politinis pareiškimas savaime nesukuria Jungtinėms Valstijoms teritorinių teisių į Hormūzą.
Tuo pat metu ir Irano galimybė vienašališkai paversti tarptautinį sąsiaurį savo uždara jūros zona yra ribojama tarptautinės jūrų teisės. Dabartinę situaciją lemia ne pripažintas teritorinio suvereniteto pasikeitimas, bet karinė galia, laivybos kontrolė ir besitęsiantis JAV bei Irano konfliktas.
Per Hormūzą gabenamos naftos kiekis sumažėjo nuo 21,6 mln. iki 4,9 mln. barelių per dieną
Hormūzo reikšmę geriausiai parodo ne politiniai pareiškimai, o energetikos statistika. JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį per sąsiaurį kasdien buvo transportuojama vidutiniškai 21,6 mln. barelių žalios naftos ir kitų skystųjų naftos produktų.
2026 metų antrąjį ketvirtį šis srautas smuko iki vidutiniškai 4,9 mln. barelių per dieną. Tai daugiau kaip 77 proc. sumažėjimas.
Pastarosiomis savaitėmis dalis srauto atsigavo. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas nurodė, kad septynių dienų vidurkis siekė maždaug 8 mln. barelių per dieną, tačiau tai vis dar mažiau nei pusė prieš karą buvusio lygio.
Rugpjūčio 20 dieną per sąsiaurį, laivų stebėjimo duomenimis, praplaukė vos keturi žaliavas gabenantys komerciniai laivai. Tarp jų nebuvo nei didžiųjų žalios naftos tanklaivių, nei suskystintų gamtinių dujų laivų.
Iranas daro išimtis atskiriems tanklaiviams ir kuria savo laivybos kontrolės sistemą
Nepaisant M. Rezaei pareiškimo, kad Hormūzas „uždarytas“, Iranas tam tikriems laivams leidžia praplaukti. Rugpjūtį Teheranas suteikė leidimus keliems Irako naftos tanklaiviams po pakartotinių Bagdado prašymų.
Iranas taip pat sukūrė Persijos įlankos sąsiaurių administraciją, kuri pradėjo skelbti laivų, esą pažeidusių Teherano nustatytas tranzito taisykles, sąrašus. Tokiems laivams grasinama baudomis, sulaikymu arba būsimais plaukimo apribojimais.
Iranas ir Omanas tuo pat metu derasi dėl būsimos laivybos Hormūzo sąsiauryje tvarkos. Tarp svarstomų klausimų yra laivų registravimas, saugumo procedūros ir galimi tranzito mokesčiai, tačiau galutinis susitarimas nepasiektas.
JAV kariuomenė savo ruožtu teigia užtikrinanti dalies komercinių laivų judėjimą ir vykdanti Irano uostų blokadą. „Associated Press“ duomenimis, iki rugpjūčio 23 dienos JAV pajėgos buvo nukreipusios nuo Irano uostų apie 70 komercinių laivų ir išvedusios iš rikiuotės tris.
M. Rezaei pagrasino smogti ir JAV ekonominiams interesams, jei Vašingtonas pradės naują sankcijų kampaniją
Hormūzo konfliktas dabar glaudžiai susijęs su dar vienu Vašingtono sprendimu. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas rugpjūčio 24 dieną ketina pristatyti naują ekonominių priemonių Iranui paketą.
S. Bessentas būsimas sankcijas pavadino „ekonomine D diena“ ir „didžiausiu kada nors prieš priešininką sutelktu finansiniu puolimu“. Konkrečios priemonės straipsnio rengimo metu dar nebuvo paskelbtos, tačiau Vašingtonas jau signalizavo, kad spaudimas bus nukreiptas ne vien į Iraną, bet ir į su juo prekiaujančias trečiąsias valstybes bei bendroves.
Tai ypač aktualu Kinijai. „Reuters“, remdamasi „Kpler“ 2025 metų duomenimis, skelbia, kad Kinija supirkdavo daugiau kaip 80 proc. jūra eksportuojamos Irano naftos. Todėl platesnės antrinės sankcijos gali paliesti ne vien Irano ekonomiką, bet ir didžiausius jo prekybos partnerius.
M. Rezaei atsakė, kad bet kurios valstybės dalyvavimą naujoje JAV ekonominio spaudimo kampanijoje Iranas gali vertinti kaip priešišką veiksmą. Jis taip pat pagrasino, kad Teheranas gali pradėti taikytis ne tik į JAV karinius objektus, bet ir į amerikiečių naftos bendrovių bei kitus ekonominius interesus regione.
Iranas grasina visiškai sustabdyti Persijos įlankos naftos eksportą, jei JAV pradės „ekonominį karą“
Rugpjūčio 23 dieną M. Rezaei dar labiau sugriežtino retoriką. Jis pareiškė, kad tęsiantis JAV ekonominiam spaudimui „nė vienas lašas naftos“ nebus eksportuotas nei per Hormūzo sąsiaurį, nei iš kitų Persijos įlankos vietų.
Tokio pareiškimo reikšmė gerokai platesnė už Irano naftos eksportą. Persijos įlankos regione yra Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Kuveitas, Irakas ir kitos didelės energijos eksportuotojos.
Dalis Saudo Arabijos ir JAE naftos gali būti nukreipta vamzdynais į uostus už Hormūzo ribų, tačiau šių alternatyvų pajėgumai riboti. Kataro suskystintų gamtinių dujų eksportas nuo sąsiaurio priklauso dar labiau.
Todėl grasinimas blokuoti visą Persijos įlankos energetikos eksportą, jeigu jis būtų realiai įgyvendintas, reikštų ne vien JAV ir Irano konflikto eskalaciją. Tai būtų tiesioginis smūgis pasaulinei naftos ir dujų prekybai.
Derybos tarp JAV ir Irano įstrigo, nors Irano prezidentas vis dar ragina grįžti prie birželį pasirašyto memorandumo
Birželio viduryje Vašingtonas ir Teheranas pasirašė tarpinį memorandumą, kuris turėjo atverti 60 dienų laikotarpį platesnėms deryboms dėl karo užbaigimo ir Irano branduolinės programos.
Tačiau 60 dienų laikotarpis baigėsi rugpjūtį be galutinio susitarimo. Abi pusės nesutarė dėl sankcijų, JAV veiksmų prieš Irano uostus, įšaldytų Irano lėšų, saugumo garantijų ir būsimos laivybos Hormūzo sąsiauryje.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas rugpjūčio 23 dieną pareiškė, kad birželio memorandumas tebėra geriausias būdas išeiti iš dabartinės padėties, kurią jis apibūdino kaip būseną tarp karo ir taikos.
Tai atskleidžia ir vidinę Teherano įtampą. M. Pezeshkianas ragina ieškoti diplomatinio sprendimo ir kalba apie poreikį atkurti investicijas, o naujasis saugumo tarybos vadovas M. Rezaei tuo pat metu grasina regiono valstybėms, tanklaiviams ir JAV ekonominiams interesams.
Hormūzo krizė jau tapo pasaulio energetikos problema, nors JAV ir Iranas kelias savaites tiesiogiai nesikeičia smūgiais
Pastarąsias kelias savaites JAV ir Iranas tiesioginių karinių smūgių vienas kitam nevykdė. Rugpjūčio 23 dieną JAV vadovaujama tarptautinė jūrų koalicija taip pat pranešė, kad per ankstesnes 48 valandas Hormūzo sąsiauryje nebuvo patvirtinta naujų išpuolių prieš laivus.
Tačiau karo ekonominės pasekmės niekur nedingo. JAV EIA skaičiuoja, kad liepą dėl apriboto eksporto Vidurio Rytuose vidutiniškai nebuvo išgaunama apie 5,5 mln. barelių naftos per dieną. Agentūra tikisi, kad rimti Hormūzo apribojimai tęsis bent visą rugpjūtį, o iki prieškarinių prekybos srautų regionas gali visiškai negrįžti iki 2027 metų pradžios.
Būtent todėl žemėlapių karas tarp D. Trumpo ir Teherano nėra vien politinė provokacija socialiniuose tinkluose. Už jo stovi reali kova dėl vieno svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, per kurį prieš konfliktą judėjo daugiau kaip 20 mln. barelių naftos per dieną.
Svarbiausias klausimas dabar yra ne tai, kieno spalva Hormūzo sąsiauris pažymėtas „Truth Social“ ar Irano valstybinės televizijos žemėlapiuose. Jį lems tai, ar Vašingtonui ir Teheranui pavyks atnaujinti derybas prieš ekonominiam konfliktui peraugant į naują karinę eskalaciją.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Trump claims Hormuz on Truth Social, Rezaei says ‘shut until US changes’. https://www.euronews.com/2026/08/23/trump-claims-hormuz-on-truth-social-rezaei-says-shut-until-us-changes
Reuters. (2026). US vows ‘economic D-Day’ as Iran threatens to halt all oil exports. https://www.reuters.com/business/energy/iran-says-it-discovered-over-75-trillion-cubic-feet-gas-2026-08-23/
Associated Press. (2026). Iran official says support for new sanctions would be an ‘act of war,’ and other Middle East news. https://apnews.com/article/middle-east-iran-israel-west-bank-august-23-2026-a3fff9eba47a5510060e8014b82d794f
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl D. Trumpas paskelbė Hormūzo sąsiaurį JAV teritorija?
D. Trumpas teigia, kad JAV visiškai kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį, tačiau tai yra politinis pareiškimas be teisinio pagrindo.
Kokia yra Irano pozicija dėl Hormūzo sąsiaurio?
Iranas tvirtina, kad Hormūzo sąsiauris yra uždarytas ir nebus visiškai atvertas, kol JAV nepakeis savo politikos.
Kokios yra pasekmės, jei Iranas blokuotų naftos eksportą per Hormūzo sąsiaurį?
Blokada galėtų turėti didelį poveikį pasaulinei naftos ir dujų prekybai, nes regionas yra svarbus energijos tiekimo šaltinis.
Kokie yra tarptautiniai teisės aspektai, susiję su Hormūzo sąsiauriu?
Pagal tarptautinę jūrų teisę, visų valstybių laivams taikoma tranzitinio plaukimo teisė, o pakrantės valstybės negali šios teisės sustabdyti.
Kokie yra JAV ir Irano santykiai šiuo metu?
JAV ir Iranas yra įstrigę konflikte, o JAV planuoja naujas sankcijas Iranui, kas gali dar labiau eskaluoti situaciją.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia aktualią informaciją apie JAV ir Irano pozicijas dėl Hormūzo sąsiaurio, todėl jis vertas skaityti lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie D. Trumpo teiginius ir Irano atsakymus, taip pat aiškiai nurodo tarptautinės teisės aspektus, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja svarbius geopolitinius įvykius, susijusius su JAV ir Irano santykiais, kurie turi tiesioginį poveikį pasaulio energetikos rinkoms ir tarptautinei politikai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie geopolitinę situaciją Hormūzo sąsiauryje, apibūdina JAV ir Irano pozicijas bei paaiškina tarptautinės jūrų teisės aspektus, kas yra naudinga skaitytojams.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie Hormūzo sąsiaurio situaciją, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai išdėstyti teisiniai aspektai ir statistiniai duomenys, kas padeda išlaikyti objektyvų toną.
