D. Trumpas pasisako už federalinio pajamų mokesčio panaikinimą
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anksčiau viešai žadėjęs savo pergalės atveju panaikinti mokesčius arbatpinigiams, socialinio draudimo išmokoms ir atlyginimams už viršvalandžius, dabar kalba apie dar platesnius užmojus – federalinio pajamų mokesčio panaikinimą.
Keliuose, pastaruoju metu itin didelio atgarsio sulaukusiuose interviu respublikonų kandidatas į JAV prezidentus D. Trumpas kalbėjo apie savo planus grįžus į Baltuosius rūmus panaikinti federalinį pajamų mokestį, prisimindamas XIX a. pabaigą, kai JAV, finansuodamos federalines išlaidas, rėmėsi tik tarifais[1].
Teigdamas, kad tarifai gali padėti JAV susikrauti milžiniškus turtus, buvęs ir galbūt būsimas Jungtinių Valstijų prezidentas kalbėjo apie galbūt net trilijonus JAV dolerių siekiančias būsimas pajamas. Vis dėlto, dalis kritikų idėją vertina su dideliu skepticizmu.
JAV gali dar labiau praturtėti naudodama muitus
Kai tinklalaidėje su žinomu komentatoriumi Joe Roganu D. Trumpas buvo paklaustas apie finansus, buvęs JAV vadovas nestokojo idėjų. Tačiau bene labiausiai nustebinti galėjo tai, kad respublikonas, regis, iš tiesų rimtai galvoja apie federalinių pajamų mokesčių pakeitimą tarifais.
„Taip, žinoma, kodėl gi ne?“, – atsakė D. Trumpas penktadienį duodamas interviu laidoje „The Joe Rogan Experience“.
Per tris valandas užtrukusį laidos „The Joe Rogan Experience“ epizodą, respublikonų lyderis peikė įmones, kurios perkelia gamybą iš JAV į kitas šalis, ir grasino joms didžiuliais mokestiniais muitais. Jis taip pat pridūrė, kad žodis tarifas yra „gražesnis už žodį meilė“, sakė, kad JAV gali tapti turtinga tik tinkamai naudodama tarifus. Jis taip pat pakartojo jau anksčiau išsakytas pagyras Viljamui Makinliui, kuris buvo JAV prezidentas nuo 1897 m. iki nužudymo 1901 m., pavadindamas jį „tarifų karaliumi“[2].
Tai ne pirmas kartas, kai D. Trumpas užsimena apie pajamų mokesčių panaikinimą. Birželį buvęs JAV vadovas iškėlė idėją, kad pajamos iš muitų galėtų pakeisti federalines pajamas iš pajamų mokesčių.
Tiesa, jis niekuomet tiksliai nepasakė, ar jis panaikintų federalinius įmonių pajamų ir darbo užmokesčius, ar tik fizinių asmenų pajamų mokestį, kuris surenka maždaug pusę, iš beveik 5 trilijonų JAV dolerių pajamų, kurias renka federalinė vyriausybė. Tuo tarpu tarifai sudaro apie 2 proc. visų šalies federalinių pajamų.
O ši idėja D. Trumpo stovykloje, regis, iš tiesų yra vertinama gana rimtai. Tai, kad pajamų mokesčio panaikinimas galėtų būti būsimas „siektinas tikslas“ šeštadienį žurnalistams patvirtino ir D. Trumpo kampanijos vyresnysis patarėjas Jasonas Milleris, pažymėdamas, kad svarbiausi prezidento prioritetai būtų pratęsti 2017 m. Mokesčių mažinimo ir darbo vietų kūrimo akto nuostatas, kurių galiojimas baigiasi, taip pat įgyvendinti D. Trumpo inicijuotą tikslinį mokesčių mažinimą.
Pajamų mokesčio panaikinimo idėja vertinama atsargiai
Vis dėlto, kalbos apie pajamų mokesčio panaikinimą buvo sutiktos prieštaringai: demokratai neslėpė pasipiktinimo idėja, tačiau ir patys respublikonai neslėpė skepticizmo. Dalis neutralių stebėtojų išreiškė nerimą, kad toks ėjimas įneštų dar daugiau ekonominio neužtikrintumo.
Nors JAV federalinis biudžetas didės, nepaisant to, ar šalį valdys D. Trumpas, ar jo konkurentė prezidento rinkimuose, demokratė Kamala Harris, tiek valdant D. Trumpui, tiek K. Harris, federalinio biudžeto komitetas teigia, kad D. Trumpo planuojama finansinė politika iššauktų daug gilesnę problemą, kuri turėtų ilgalaikių pasekmių.
Daugelis ekonomistų taip pat atmeta idėją, kad pajamos iš muitų pakeistų pajamas iš pajamų mokesčio[3]. Mokesčių fondo vyresnysis politikos analitikas Garetas Vatsonas sakė, kad D. Trumpo tarifai per 10 metų atneštų maždaug 3,8 trilijono JAV dolerių pajamų, t. y. tik dalį 33 trilijonų JAV dolerių, kuriuos sudaro gyventojų pajamų mokesčiai.
Ekonomistai teigė, kad D. Trumpo planas dėl visuotinių tarifų, kuriais būtų didinami tarifai tokioms šalims kaip Kinija, taip pat iš esmės būtų perkeltas Amerikos vartotojams, o tai padidintų kainas ir, tikėtina, paskatintų infliaciją.
Be to, manoma, kad kitoms šalims ėmusis atsakomųjų priemonių ir įvedus savo tarifus, tai paveiktų JAV eksportuotojus, o atsisakius brangesnio importo, sumažėtų pajamos.
Laisvasis mokesčių ir ekonominės politikos institutas nustatė, kad D. Trumpo planai padidintų mokesčių naštą mažesnes pajamas gaunantiems amerikiečiams, sumažintų mokesčius turtingiesiems ir gerokai padidintų deficitą.
Apie šią D. Trumpo idėją kol kas pasyviai kalba ir Kongreso respublikonai, kurie šiuo metu rengia mokesčių planus, kad galėtų priimti pakeitimus iš karto po to, kai kitais metais prisieks naujasis Kongresas, jei jie laimės daugumą abiejuose rūmuose ir jei D. Trumpui pavyks laimėti rinkimus.
Rinkimai gali būti vieni įtempčiausių JAV istorijoje
O kol kas tiek D. Trumpas, tiek jo konkurentė vis dar rengiasi lemtingai dienai: lapkričio 5-ajai, kai JAV rinks naują savo lyderį. Iki JAV prezidento rinkimų liekant vis mažiau laiko, K. Harris persvara prieš D. Trumpą sumažėjo iki vieno procentinio punkto.
Tai parodė antradienį paskelbti „Reuters“/„Ipsos“ apklausos rezultatai. Anot duomenų, demokratę palaiko 44 proc., o respublikoną – 43 proc. žmonių.
Ankstesnėje „Reuters“/„Ipsos“ apklausoje, atliktoje spalio 16-21 dienomis, dabartinė JAV viceprezidentė lenkė buvusį prezidentą D. Trumpą dviem procentiniais punktais.
