D. Trumpas paskelbė grąžinantis JAV blokadą prieš Iraną Hormūzo sąsiauryje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos grąžina jūrinę blokadą, nukreiptą prieš Irano laivus ir prekybą Hormūzo sąsiaurio zonoje. Jo pareiškimas pasirodė po kelių dienų atsinaujinusių JAV ir Irano smūgių, kai Teheranas dar kartą paskelbė uždarąs vieną svarbiausių pasaulio energetikos kelių. JAV pusė teigia, kad sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai, nepaisant Irano bandymų primesti savo kontrolę.
D. Trumpas savo socialinio tinklo įrašuose ir interviu pareiškė, kad Jungtinės Valstijos užtikrins laivybos saugumą Hormūzo sąsiauryje „su Iranu ar be Irano“. Jis taip pat kalbėjo apie tai, kad JAV turėtų būti kompensuotos už saugumo užtikrinimo išlaidas. Šis pareiškimas žymi naują etapą po ankstesnio laikino susitarimo, kuriuo buvo siekta 60 dienų išlaikyti sąsiaurį atvirą ir tęsti derybas.
JAV kariuomenė pastarosiomis dienomis jau vykdė smūgius prieš Irano karinius objektus, siejamus su raketų, dronų, pakrantės radarų ir jūrinių atakų pajėgumais. Vašingtonas šiuos veiksmus pristatė kaip atsaką į incidentus su komerciniais laivais ir grėsmes civilinei laivybai. D. Trumpo pareiškimas dėl blokados išplečia karinį atsaką į platesnę politinę ir ekonominę priemonę.
20 proc. mokestis būtų taikomas kroviniams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį
D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų gauti 20 proc. nuo visų krovinių, gabenamų per Hormūzo sąsiaurį. Pasak jo, šie pinigai būtų skirti JAV išlaidoms už laivybos saugumo užtikrinimą padengti. Prezidentas savo formuluotėse pabrėžė, kad JAV veiktų kaip šio maršruto saugumo garantas.
Kol kas neaišku, kaip toks mokestis būtų praktiškai apskaičiuojamas ir renkamas. Viešuose pranešimuose nėra patvirtinto mechanizmo, ar mokestis būtų taikomas pagal krovinio vertę, draudimo vertinimą, laivo deklaraciją, energijos žaliavų kainą ar kitą komercinį rodiklį. Taip pat neaišku, kokiu teisiniu pagrindu JAV vienašališkai galėtų taikyti tokį mokestį tarptautiniame vandens kelyje.
AP praneša, kad Jungtinių Tautų jūrų institucijos atstovai tokią idėją kritikavo kaip neteisėtą. Ankstesnėse diskusijose Europoje buvo svarstoma, ar tam tikri navigacijos paslaugų mokesčiai galėtų būti leidžiami, jei jie nebūtų privalomi ir būtų suderinti su tarptautinėmis jūrų taisyklėmis. D. Trumpo paskelbtas 20 proc. reikalavimas atrodo daug platesnis ir griežtesnis nei tokios techninės navigacijos paslaugų schemos.
JAV teigia norinčios užtikrinti laivybos laisvę, Iranas kalba apie savo teisę kontroliuoti sąsiaurį
Vašingtonas savo veiksmus grindžia navigacijos laisvės principu. JAV pareigūnai nurodo, kad Hormūzo sąsiauris yra tarptautinei prekybai gyvybiškai svarbus kelias, todėl Iranas negali savavališkai jo uždaryti arba diktuoti, kurie laivai gali juo plaukti. JAV karinis buvimas regione pristatomas kaip būdas apsaugoti komercinius laivus nuo raketų, dronų, minų ir mažų greitaeigių laivų grėsmės.
Iranas laikosi priešingos pozicijos. Teheranas teigia, kad sąsiaurio saugumas negali būti užtikrinamas prieš jo valią, o JAV karinis buvimas Persijos įlankoje tik didina incidentų riziką. Irano revoliucinė gvardija pastarosiomis dienomis įspėjo, kad tolesnis JAV įsitraukimas gali sukelti naujų incidentų naftos ir dujų sektoriuje.
Ginčas dėl sąsiaurio todėl nėra vien karinis. Jis apima teisę į laisvą laivybą, pakrančių valstybių saugumo interesus, JAV jūrinės galios vaidmenį ir Persijos įlankos energetikos eksporto kontrolę. D. Trumpo pareiškimas apie 20 proc. mokestį šį ginčą dar labiau paaštrina, nes saugumo operaciją susieja su tiesioginiu finansiniu reikalavimu visiems per sąsiaurį gabenamiems kroviniams.
Laikinas JAV ir Irano susitarimas dėl Hormūzo faktiškai subyrėjo po naujų laivų incidentų
Dar prieš kelias dienas JAV ir Iranas per tarpininkus svarstė sąsiaurio atvėrimo ir 60 dienų derybų modelį. Pagal ankstesnius pranešimus, Vašingtonas siekė, kad Iranas aiškiai įsipareigotų nutraukti atakas prieš laivus Hormūzo sąsiauryje. JAV pareigūnai teigė, kad Teheranas aiškino dalį atakų kaip „sistemos klaidą“ arba vidaus jėgų veiksmus, tačiau Vašingtonas reikalavo konkrečių garantijų.
Šis trapus procesas ėmė byrėti po naujų incidentų su komerciniais laivais. Pranešimuose minima, kad buvo atakuotas Kipro vėliava plaukęs konteinerinis laivas, o daliai įgulos teko palikti laivą. Kiti pranešimai nurodė dar vieną laivą, kuris buvo išvestas iš rikiuotės po Irano veiksmų. JAV šiuos incidentus pateikė kaip pagrindą naujiems kariniams smūgiams.
D. Trumpas po šių įvykių pareiškė, kad paliaubų ir laikino susitarimo logika nebegalioja. Jo naujas reikalavimas dėl 20 proc. mokesčio rodo, kad JAV nuo diplomatinio sąsiaurio atvėrimo modelio juda prie priverstinio karinio ir finansinio režimo. Iranas šį žingsnį vertina kaip JAV bandymą perimti kontrolę regione.
Naftos ir finansų rinkos sureagavo į blokados ir mokesčio grėsmę
Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų tranzito taškų. Per jį įprastomis sąlygomis keliauja didelė dalis Persijos įlankos energetikos eksporto. Todėl bet koks grasinimas blokada, mokesčiais ar laivybos perėmimu iš karto veikia energijos kainas, draudimo įmokas ir laivų maršrutų planavimą.
Po D. Trumpo pareiškimų rinkose išaugo nerimas dėl ilgesnio konflikto ir galimo naujo infliacinio spaudimo. „Business Insider“ skelbė, kad naftos kainos šoktelėjo, o akcijų indeksai silpnėjo dėl baimės, jog JAV ir Irano konfliktas užsitęs. Tokia reakcija susijusi ne tik su realiu laivybos sutrikimu, bet ir su rizikos priedu, kurį rinkos įskaičiuoja, kai pavojus kyla vienam svarbiausių pasaulio energetikos koridorių.
Laivybos bendrovėms ir draudikams svarbiausias klausimas yra ne vien tai, ar sąsiauris teoriškai atviras. Jiems svarbu, ar laivai gali plaukti be atakų rizikos, ar yra aiški karinio palydėjimo tvarka, ar nebus taikomi papildomi mokesčiai, ir ar Iranas neatsakys naujomis priemonėmis. D. Trumpo paskelbtas 20 proc. mokestis į šią rizikos grandinę įtraukia dar vieną neapibrėžtumo sluoksnį.
Teisinė ir diplomatinė kova dėl Hormūzo gali tapti tokia pat svarbi kaip kariniai smūgiai
D. Trumpo sprendimas grąžinti blokadą ir reikalauti mokesčio iškelia klausimą, ar JAV gali vienašališkai nustatyti ekonomines sąlygas laivams, plaukiantiems per tarptautinės reikšmės sąsiaurį. Net jei JAV fiziškai turi didelę karinę galią regione, tokio mokesčio įgyvendinimas priklausytų nuo laivų savininkų, draudikų, vėliavos valstybių, Persijos įlankos partnerių ir tarptautinių jūrų organizacijų reakcijos.
Europoje iki šiol buvo atsargiai kalbama apie galimus navigacijos paslaugų mokesčius, bet pabrėžta, kad privalomi rinkliavų modeliai būtų labai rizikingi. Jungtinė Karalystė ir kiti partneriai anksčiau svarstė jūrines palydos, išminavimo ir navigacijos saugumo priemones, tačiau jos buvo pristatomos kaip būdas nuraminti laivų įgulas ir draudikus, o ne kaip JAV pajamų mechanizmas.
Todėl artimiausias etapas priklausys nuo to, ar D. Trumpo pareiškimas virs realia vykdymo tvarka. Jei JAV mėgins rinkti mokestį, konfliktas gali persikelti į tarptautinės teisės, draudimo, prekybos ir diplomatinio spaudimo lauką. Jei mokestis liks politiniu spaudimo instrumentu, jis vis tiek didins įtampą, nes Teheranas jį gali vertinti kaip bandymą įtvirtinti JAV kontrolę prie Irano krantų.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Trump reimposes US blockade and demands 20% Hormuz shipping fee
https://www.euronews.com/2026/07/13/trump-reimposes-us-blockade-and-demands-20-hormuz-shipping-fee
Reuters. (2026). Trump: Iran blockade reinstated, US to charge 20% on Strait of Hormuz cargo
https://www.reuters.com/world/middle-east/trump-says-us-will-control-strait-hormuz-get-paid-it-2026-07-13/
AP News. (2026). The Latest: Trump says US will blockade Iran in Strait of Hormuz and charge ships for safe passage
https://apnews.com/article/935364080d8083d6137d399bbeb9205f
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie D. Trumpo sprendimą dėl blokados Hormūze, jos pasekmes ir JAV interesus regione. Informacija yra aktuali ir svarbi, todėl verta skaityti.
Straipsnyje pateikiama informacija yra nepakankamai tiksliai pagrįsta ir gali sukelti dezinformacijos riziką, nes nėra aiškiai nurodyta, iš kur gauti šie duomenys apie D. Trumpo sprendimus ir reikalavimus.
Straipsnis yra aktualus, nes apima JAV užsienio politiką ir ekonominius sprendimus, kurie gali turėti tiesioginį poveikį pasaulinei prekybai ir Lietuvos interesams. Be to, tema yra savalaikė, atsižvelgiant į besikeičiančią geopolitinę situaciją.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV politiką Hormūzo sąsiauryje, jos galimas pasekmes ir ekonominius aspektus, kas yra aktualu tiek skaitytojams, tiek tarptautiniams santykiams.
Straipsnis gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl tarptautinių santykių įtampos ir ekonominių pasekmių, nes jis nepakankamai pabrėžia galimus teigiamus sprendimus ar alternatyvas.
