JAV pasirengusios prisidėti prie Ukrainos saugumo garantijų, bet reikalauja, kad lyderystę prisiimtų Europa
Valstybės sekretorius ir laikinasis JAV prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Marco Rubio ketvirtadienį telefonu informavo Europos partnerius, kad Vašingtonas dalyvaus saugumo garantijų Ukrainai sistemoje, jei bus pasiektas taikos susitarimas su Rusija. Tačiau jis pabrėžė, kad pagrindinę atsakomybę turėtų prisiimti Europos šalys[1].
Pasak Europos diplomato, kuris buvo susipažinęs su pokalbio turiniu, M. Rubio nepateikė detalių, kokiomis konkrečiomis priemonėmis JAV prisidėtų, tačiau pažymėjo, kad Vašingtonas yra pasirengęs tam tikram vaidmeniui. Šis pokalbis įvyko kritiniu momentu, kai D. Trumpo administracija stumia Ukrainą ir Rusiją prie taikos susitarimo.
Sąjungininkai vis aktyviau tariasi, kaip užtikrinti, kad Maskva ateityje nebeatakuotų. Šaltinių teigimu, Vašingtonas svarsto ribotas galimybes, tarp jų ir JAV pilotų žvalgybos skrydžius ar net ribotą oro paramą Ukrainai, tačiau D. Trumpas kategoriškai atmetė JAV sausumos pajėgų dislokavimą.
M. Rubio pabrėžė, kad viena iš sričių, kurioje Vašingtonas galėtų išlikti aktyvus, yra karinės žvalgybos ir stebėjimo informacijos teikimas sąjungininkams. Klausimas taip pat buvo iškeltas tiesiogiai D. Trumpui, kai praėjusią savaitę keli Europos lyderiai lankėsi Baltuosiuose rūmuose. Prezidentas rodėsi linkęs bendradarbiauti, bet neįsipareigojo aiškiai.
NATO ir sąjungininkai ieško bendro plano, JAV pozicija laikyta svarbiausia nežinomybe
Trečiadienį Briuselyje vyko NATO karinių vadų susitikimai, dalyvaujant JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkui generolui Danui Caine, NATO pajėgų Europoje vadui generolui Alexus Grynkewich bei kelių svarbiausių Europos šalių gynybos vadams. Šie pasitarimai sekė po pirmadienio diskusijų Vašingtone, kuriose dalyvavo D. Trumpas, Volodymyras Zelenskis ir keli Europos lyderiai.
JAV prezidentas tuomet pareiškė, kad Vašingtonas prisidės prie Ukrainos saugumo, tačiau pabrėžė, kad pirmąją gynybos liniją sudarys Europa. „Mes jiems padėsime. Mes būsime įsitraukę“, – sakė D. Trumpas Ovaliniame kabinete sėdėdamas šalia V. Zelenskio[2].
Nors anksčiau buvo palikęs atvirą galimybę dislokuoti kariuomenę, jau kitą dieną telefonu televizijai „Fox News“ patikino, kad „batų ant žemės“ Ukrainoje nebus, bet neatmetė oro paramos galimybės. Kariniai planuotojai pabrėžė, kad iki šiol pagrindinė nežinomybė buvo JAV pozicija, todėl D. Trumpo patvirtinimas, kad Vašingtonas dalyvaus, tapo lūžio tašku. Nors konkretūs įsipareigojimai dar nenustatyti, sąjungininkai sutaria, kad Europa turi prisiimti pirminę atsakomybę už savo saugumą.
Ukrainos lūkesčiai dėl garantijų išlieka dideli, o iš Rusijos tyla
V. Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad per artimiausias dvi savaites tikisi aiškaus supratimo, kokias garantijas sąjungininkai suteiks Ukrainai. Anot jo, trisdešimt šalių jau pareiškė pasirengusios įsipareigoti, tačiau ne visos garantijos bus karinėje srityje — kai kurios šalys žada finansinę paramą ar sankcijų mechanizmus Maskvai naujos agresijos atveju.
„Nežinome, kiek šalių sutiks dislokuoti kariuomenę, kiek teiks oro gynybą ar patruliuos ore. Tačiau yra įvairių pasiūlymų, ir jie bus konkretizuoti artimiausiomis dienomis“, – teigė Ukrainos prezidentas. V. Zelenskis pridūrė, kad JAV dalyvavimas kai kurių partnerių šsklaidė abejones. Tarp jų ir Turkijos, kurios prisidėjimas prie saugumo Juodojoje jūroje dabar atrodo labiau tikėtinas.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nepritars jokiam saugumo garantijų susitarimui, sudarytam be jos dalyvavimo. „Vakaruose puikiai supranta, kad diskusija dėl saugumo be Rusijos yra utopija, kelias į niekur“, – sakė S. Lavrovas, pridūręs, jog Maskva norėtų, kad tokiame susitarime dalyvautų ir Kinija.
Nepaisant to, V. Zelenskis išreiškė viltį, kad artimiausiomis dienomis bus parengta saugumo garantijų architektūra, kuri užtikrins ilgalaikę taiką ir neleis Maskvai dar kartą grasinti Ukrainos nepriklausomybei.
