Eksprezidentui išaušo lemtinga diena
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) trečiadienį turi stoti prieš teismą pirmajam bylos nagrinėjimui, kuriame jis kaltinamas kišimusi į prezidento rinkimų, kuriuos pralaimėjo 2020 metais, rezultatus.
Šis ieškinys yra trečias ir rimčiausias ieškinys, iš kada nors pateiktų D. Trampui. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas 2021 m. sausio 6 d., D. Trampo šalininkų išpuoliui prieš Amerikos Kongresą ir su tuo susijusiems įvykiams.
Kaltinamajame akte D. Trampas kaltinamas sąmokslu apgauti JAV, jam pateikti ir dar trys kiti kaltinimai. Pats D, Trampas kaltinimus, kuriuos jis vadina „nesąmone“, neigia. Taip pat politikas paskaičiavo, kad maksimali bausmė, susumavus visus jam inkriminuojamus kaltinimus, gali siekti 561 metus kalėjimo.
Kuo kaltinimas D. Trampas?
D. Trampas kaltinamas mėginęs 2020 metų rinkimų, kuriuose varžėsi su Demokratų partijos atstovu Džo Baidenu (Joe Biden) baigtį pakreipti savo naudai.
Specialiojo prokuroro Džeko Smito (Jack Smith) ir jo komandos parengtame 45 puslapių kaltinime D. Trampui pateikti keturi kaltinimai:
Siekiu apgauti JAV
Siekiu trukdyti oficialiam procesui
Oficialaus proceso blokavimas
Sąmokslu prieš JAV piliečių teises.
Šie kaltinimai D. Trampui buvo pateikti remiantis tuo, kas įvyko nuo prezidento rinkimų 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. sausio 20 d., kai jis paliko Baltuosius rūmus.
Pirmasis kaltinimas apima kaltinimus dėl bandymų kištis į balsų rinkimo, skaičiavimo ir registravimo procesą.
Antrasis ir trečiasis kaltinimai susiję su kaltinimais bandymu trukdyti balsavimo patvirtinimo procedūrai. Tai reiškia, kad 2021 metų sausio 6 d., tą dieną, kai JAV Kongresas oficialiai patvirtino Dž. Baideno prezidentavimą, D. Trampo šalininkai šturmavo Kongresą.
Paskutinis kaltinimas apima kaltinimus dėl kišimosi į piliečių teisę balsuoti. Tai jau trečias kaltinimas D. Trampui.
D. Trampui ir anksčiau yra pateikti kiti du ieškiniai; vienas dėl netinkamai tvarkytų konfidencialių dokumentų, kitas – dėl buhalterinių sąskaitų klastojimo, siekiant nuslėpti nelegalų mokėjimą už tylėjimą pornografijos žvaigždei Štormy Deniels (Stormy Daniels).
Kai kurių teisės ekspertų nuomone, ši naujausia byla gali neturėti rimtų teisinių padarinių, tačiau BBC Šiaurės Amerikos redaktorė Sara Smit (Sarah Smith) pažymi, jog ši byla yra rimčiausia ir potencialiai reikšmingiausia per visą D. Trampo karjerą.
Tai pirmas kartas, kai D. Trampas kaltinamas dėl savo veiksmų prezidentavimo metu. S. Smit priduria, kad šis atvejis susijęs su realiu pasauliu, todėl gali sulaukti gerokai didesnio visuomenės atgarsio.
D. Trampas netgi gali būti perrinktas, kol byla vis dar nagrinėjama
Tikimasi, kad D. Trampas šiandien (ketvirtadienį) stos prieš teismą Vašingtone. Kol kas nežinoma, ar jis į teismą kreipsis asmeniškai, ar dalyvaus posėdyje nuotoliniu būdu.
Specialusis patarėjas Dž. Smitas prašė, kad visi klausimai būtų sprendžiami greitai, tačiau tai yra mažai tikėtina. Pirma, gali kilti problemų dėl laiko, nes ši byla negali būti nagrinėjama lygiai tuo pačiu metu, kaip ir kitos bylos prieš D. Trampą.
Be to, šaliai ruošiantis rinkimams, negalima rengti posėdžių svarbiomis šio proceso datomis, pavyzdžiui, tuomet, kai partijos oficialiai rinks savo kandidatus į prezidentus. Kitaip tariant, D. Trampas netgi gali būti perrinktas, kol byla vis dar nagrinėjama.
Ar kalėjimas sutrukdytų D. Trampo kandidatavimui?
77 metų buvusiam prezidentui, jeigu jis bus pripažintas kaltu, gresia kalėjimas.
Bylą nagrinėjančią teisėją Tania Čutkan (Tanya Chutkan) yra paskyręs Demokratų partijos narys ir buvęs JAV prezidento Barakas Obama (Barack Obama) ir ji jau yra skyrusi griežtas bausmes kitiems, su sausio 6 d. įvykiais susijusiems, įtariamiesiems.
D. Trampui už netinkamą įslaptintų dokumentų tvarkymą gali grėsti iki 20 metų kalėjimo.
Visgi pagal JAV įstatymus tai, kad vyksta baudžiamasis procesas ar net asmuo yra įkalintas, tai netrukdo jam būti kandidatu į prezidentus. Tiesa, neaišku, kokią įtaką minėta situacija turės rinkėjams.
Kita vertus, istorija žino mažiausiai du asmenis, kurie kandidatavo į JAV prezidentus ir po kaltinamojo nuosprendžio:
Eugenius Debsas (Eugene Debs), nuteistas už savo antikarinę kalbą 1918 m., dalyvavo 1920 m. rinkimuose kaip socialistų kandidatas.
Už sukčiavimą nuteistas sąmokslo teoretikas Lindonas Laraoušas (Lyndon LaRouche) taip pat kandidatavo 1992 m. rinkimuose iš Minesotos kalėjimo, kuriame buvo kalinamas.
Ar išrinkimas į JAV prezidentus garantuoja amnestiją?
Kai kurie ekspertai teigia, kad jei D. Trampas bus išrinktas prezidentu 2024 metų rinkimuose, jis, net jeigu būtų nuteistas, galėtų sau prisitaikyti amnestiją.
Tačiau JAV teisėje atitinkamų precedentų dar nėra. Tai reiškia, kad šiuo atveju į bylą gali būti įtrauktas ir JAV Aukščiausiasis Teismas.
Jei D. Trampas bus išrinktas prezidentu, jis taip pat gali bandyti prašyti, kad byla būtų nutraukta.
Respublikonų Arkanzaso gubernatorius ir kandidatas į prezidentus Asa Hatčinsonas (Asa Hutchinson) amerikiečių televizijai NBC sakė, kad abu scenarijai yra įmanomi, tačiau „tačiau savęs amnestavimas nėra numatytas JAV Konstitucijoje“. A.Hatčinsonas pridūrė, kad būtų „netinkama ir nemalonu“ tai daryti.
Ronas DeSantisas (Ron DeSantis), stipriausias D. Trampo varžovas Respublikonų partijoje dėl vietos prezidento rinkimuose, taip pat pareiškė, kad „nebūtų naudinga šaliai“, jog D. Trampas sėstų į kalėjimą.
