D. Grybauskaitė: Europa pramiegojo grėsmes ir per ilgai tikėjo saugumo iliuzijomis
Varšuvos saugumo forume kalbėjusi buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įspėjo, kad Europa atsiliko nuo grėsmių ir vis dar neįsisąmonino karo realijų. „Mes esame pavėlavę, – sakė ji. – Ji neskyrė laiko po 2008 m., po 2014 m., ir dabar – po 2020 m. ir 2022 m. Mes vis dar laukiame ir manome, kad turime laiko. Manau, kad verslo atstovai dar geriau jaučia ir supranta, kiek esame pavėlavę ir kiek laiko praradome.“
Pasak D. Grybauskaitės, Europos saugumas neatsiejamas nuo globalios geopolitinės tvarkos, tačiau tradicinis saugumo garantas, Jungtinės Valstijos, mažina savo įsipareigojimus. „Saugumo filosofija, technologijos ir priemonės yra revoliucinėje būsenoje. Mes dar nežinome, kaip greitai sugebėsime pasakyti, kad esame pasiruošę ir pajėgūs apsiginti. Tai pavojinga ir rimta“, – teigė ji[1].
Ji pabrėžė, kad Europai reikia greičiau ir kitaip žiūrėti į savo įsipareigojimus. „Negalime sakyti, kad išstumiame vieną iš partnerių iš vienybės. Priešingai – turime likti vieningi. Vieningi esame stiprūs, atskirai – krentame. Tai žinome dar nuo Antrojo pasaulinio karo“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
Popieriniai dronai ir šimtamilijoniniai juos numušti bandantys lėktuvai – klaidingos Vakarų gynybos strategijos pasekmė
Buvusi šalies vadovė kritikavo NATO ir Vakarų karinį požiūrį, kuris ilgą laiką buvo paremtas iliuzija apie technologinį pranašumą. „Per 10 metų pareigose, mačiau NATO aroganciją ir pranašumą. Tada mes manėme, kad esame pranašesni. Turime geriausią įrangą, geriausius karinius pajėgumus. O tada gauname praktiškai popierinius dronus ir bandome juos numušti lėktuvais už 100 milijonų. Tai neatitinka to, kaip mes vertiname save. Ir tai neatitinka to, kaip mes matome ir vertiname realią situaciją, kurioje mes nesugebame po trejų su puse metų karo Ukrainoje išmokti, kaip atrodo karo baimė 21-ajame amžiuje“, – kalbėjo ji.
„Reakcija į dronų atakas mūsų šalyse rodo, kad mes visiškai nesame pasirengę tinkamai reaguoti. Tai reiškia, kad ne tik vėluojame, bet ir nesame pasirengę, nes nesugebame pasimokyti iš ukrainiečių. Ukrainiečiai rodo, kviečia pasimokyti. Šiandien Europoje stipriausia ir labiausiai patyrusi armija yra Ukrainos. Ne Vokietijos, ne Didžiosios Britanijos, net ne Turkijos, bet Ukrainos“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
Ji ragino atsisakyti brangios ginkluotės pirkimų, kurie tinka tik atgrasymui ar paradams, bet ne realioms kovoms. „Putino neatgrasė nei Ukraina, nei Europa, nei net Jungtinės Valstijos. Mums dabar prioritetas turi būti ne atgrasymas, o gynyba. Tai visiškai kitokia situacija, kurioje atsidūrėme“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, pokyčiai jau vyksta praktikoje: „Mes statome Ukrainoje, o ukrainiečiai stato mūsų teritorijoje Lenkijoje, Baltijos šalyse, Šiaurės šalyse. Statome dronų gamyklas, statome kartu ir mokomės vieni iš kitų. Tai ne tik apie dronus, bet ir apie priešdronines technologijas. Pinigų tam yra, bet trūksta greičio ir procedūrų. Tikiuosi, kad per metus situacija pasikeis, bet norėčiau, kad veiktume daug greičiau.“
Perspėjimas dėl iliuzijų apie „senus gerus laikus“ su Rusija
D. Grybauskaitė pabrėžė, jog pagrindinė kliūtis taikai išlieka Rusijos valdžios ideologija. „Kol Rusija neatsisakys savo imperialistinės ideologijos, tol ilgalaikė taika Ukrainoje nebus pasiekta. Manau, kad Putinas eis karo keliu iki savo egzistencijos pabaigos“, – sakė ji.
Ji priminė, kad Vakarai ilgai žiūrėjo į Maskvą naiviai. „Po Krymo okupacijos 2014 m. aš pavadinau Rusiją valstybe, turinčia teroristinės valstybės bruožų. Mane tada labai kritikavo partneriai Prancūzijoje ir Europoje, net Lietuvoje. Bet dabar visi kalba taip, kaip aš kalbėjau prieš aštuonerius ar daugiau metų“, – sakė D. Grybauskaitė[2].
Ji perspėjo, kad kai kurie Vakarų politikai vis dar svajoja apie „senus gerus laikus“ bendradarbiavimo su Rusija, tačiau tokia laikysena pavojinga. „Pasaulis pasikeitė, Rusija pasikeitė, Putinas pasikeitė. Bandymas įtikti priešininkui yra didžiulė klaida. Priešas yra priešas, o ne draugas“, – pabrėžė ji.
Kalbėdama apie JAV prezidento Donaldo Trumpo vaidmenį, D. Grybauskaitė pastebėjo: „Žinau, kad jis mėgsta būti nuspėjamai nenuspėjamas ir šią dviprasmybę bando panaudoti savo politiniuose sprendimuose ir veiksmuose. Tačiau mums kartais ši nenuspėjamybė tampa dar didesne problema nei JAV ar NATO priešams. Esant tokiai situacijai, kai atviras karas vyksta ant Europos žemės, ši dviprasmybė tampa problematiška ir pavojinga.“
Pasak jos, Vakarų atsakomybė už saugumą dabar didžiulė: „Europos saugumas negali būti atskirtas nuo geopolitinio saugumo visame pasaulyje. Mes esame to dalis. Ši spraga tampa vis labiau matoma, o tai turi tiesioginį poveikį Europos padėčiai. Tačiau tai, kaip greitai veiksmingai imsimės priemonių, priklauso tik nuo mūsų pačių.“
