<p><strong>Laboratoriniai tyrimai rodo, kad bendrovės „Moderna" vakcinos nuo COVID-19, žiurkių palikuonims sukelia rimtų sveikatos problemų bei gali skatinti išsivystyti šonkaulių apsigimimus[1]. Ankstesni tyrimai signalizuoja ir apie neigiamą poveikį jau apvaisintiems ir palikuonių laukiantiems gyvūnams. </strong></p>
<p>Neseniai viešumoje atsidūrę JAV farmacijos ir biotechnologijų kompanijos „Moderna" dokumentai detaliai aptaria vakcinos kūrėjų bandymus su laboratoriniais gyvūnais.</p>
<p>Dokumentuose minimi bandymai, kurių metų tyrimui atrinktoms laboratorinėms žiurkėms buvo sušvirkšta „Moderna" mRNA vakcina. Stebėjimo laikotarpiu tapo aišku, kad tokių gyvūnų palikuonims išsivystė skirtingi šonkaulių apsigimimai.</p>
<p>Į dokumentus įtraukti tyrimų rezultatai verčia nerimauti. Iš jų matyti, kad „Moderna" mRNA vakcinos sukėlė statistiškai reikšmingų skeleto apsigimimų žiurkių, gavusių mRNA-1273 dozes, palikuonims.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/trnava-university-_9xrhrmojeg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<p>Su mRNA-1273 susiję skeleto tyrimo pokyčiai apėmė statistiškai reikšmingai padidėjusį F1 žiurkių, turinčių 1 ar daugiau šonkaulių problemų ir 1 ar daugiau šonkaulių mazgų problemų, skaičių.</p>
<p>Kaip viena iš problemų fiksuota ir vadinamųjų banguotų šonkaulių problema. Šis sutrikimas fiksuotas 6 embrionams ir 4 vadoms. Procentaliai, paplitimas tarp embrionų buvo 4,03 %, o tarp vadų net 18,2 %.</p>
<p>Šiame tyrime, F1 reiškia žiurkių palikuonis, o vados reiškia grupinį žiurkių jauniklių vedimą.</p>
<p>Tiesa, verta paminėti, kad tyrime buvo tiriamos tik žiurkių patelės, žiurkių patinėliai nebuvo naudojami tyrime. Patelės gavo visiškai pilną žmogaus vakcinos dozę likus 28 ir 14 dienų iki poravimosi ir 1 ir 13 nėštumo dienomis[2].</p>
<p>Tai ne pirmas kartas, kai tyrėjai atlieka bandymus, siekdami išsiaiškinti COVID-19 vakcinų poveikį gyvūnų jaunikliams. 2021 m. rugpjūtį paskelbtas recenzuojamas tyrimas pavadinimu „Poveikio žiurkių patelių vaisingumui ir prenataliniam bei postnataliniam palikuonių vystymuisi nebuvimas naudojant BNT162b2, mRNA pagrindu sukurtą COVID-19 vakciną".</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mat-napo-qqyix177sy0-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<p>Šiuo atveju BNT162b2 yra „Pfizer" skiepas. Tuomet teigta, kad nenustatyta jokio poveikio postnataliniam palikuonių vystymuisi, nors tyrimas ir parodė, kad vakcinos dozę gavusių žiurkių palikuonių šonkaulių problemų skaičius išaugo neregėtais 295 procentais. </p>
<p>Ankstesnis tyrimas yra atskleidęs ir tai, kad žiurkėms suleidus BNT162b2 vakcinos dozę likus 21 ir 14 dienų iki poravimosi bei 9 ir 20 nėštumo dienomis, gestacijos pabaigoje pusei žiurkių buvo atliktas cezario pjūvis, nors kitai pusei žiurkių buvo leista natūraliai atvesti jauniklius.</p>
<p>Tuomet tyrime naudotoms žiurkėms buvo pastebėtas ir nepageidaujamas poveikis, susijęs su vietine injekcijos vietos reakcija.</p>
<p>Vis dėlto, neigiamo BNT162b2 poveikio patelių poravimosi efektyvumui, vaisingumui ar bet kokiems kiaušidžių ar gimdos parametrams, taip pat embriono ir vaisiaus išgyvenamumui, augimui, fiziniam vystymuisi ar neurofunkciniam palikuonių vystymuisi iki laktacijos pabaigos nenustatyta[3].</p>
