COVID-19 Lietuvoje: viena mirtis ir 3 hospitalizacijos, bendras sergamumas mažėja

Lietuvoje spalio 12–18 dienomis nuo COVID-19 mirė vienas žmogus, o trims dėl šios ligos prireikė gydymo ligoninėje, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras kvėpavimo takų infekcijų sergamumo rodiklis per savaitę sumažėjo. Miręs žmogus buvo vyresnio amžiaus ir turėjo lėtinių ligų – ši aplinkybė svarbi senjorams bei juos prižiūrintiems artimiesiems.

Bendras sergamumo rodiklis sumažėjo maždaug 2,6 proc.

NVSC skelbiamas bendras rodiklis apima gripą, ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas ir COVID-19. Jis parodo registruotų susirgimų skaičių, tenkantį vienodam gyventojų skaičiui, todėl leidžia palyginti savaites ar teritorijas.

• Spalio 12–18 dienomis bendras sergamumas siekė 538,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
• Ankstesnę savaitę rodiklis buvo 553,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
• Per savaitę jis sumažėjo 14,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, arba maždaug 2,6 proc.
• Mirčių nuo gripo per savaitę neužregistruota.

Mažiausias sergamumas nustatytas Panevėžio, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Nė viena savivaldybė nepasiekė epideminio sergamumo lygio. Vis dėlto tai nereiškia, kad infekcijos neplinta ar kad pavieniam žmogui negali prireikti gydymo ligoninėje.

Bendro rodiklio sumažėjimas savaime neparodo, kaip keitėsi kiekviena liga atskirai. Atskirų gripo ir COVID-19 susirgimų skaičių, ankstesnės savaitės hospitalizacijų bei mirčių palyginimo šioje NVSC suvestinėje nenurodyta. Taip pat nėra palyginimo su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

NVSC nurodė mirusio žmogaus amžių ir skiepijimo būklę

Nuo COVID-19 miręs žmogus priklausė 80–89 metų amžiaus grupei. NVSC pranešė, kad jis turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepijęs. Taigi skiepijimo būklė paminėta būtent aprašant šį mirties atvejį, o ne visus per savaitę susirgusius žmones.

Vieno atvejo informacija neleidžia apskaičiuoti vakcinacijos veiksmingumo ar nustatyti, kokią įtaką mirčiai turėjo kiekviena aplinkybė. Ligoninėje gydytų žmonių amžiaus ir skiepijimo būklės duomenys nepaskelbti, todėl jų priskirti tai pačiai grupei negalima.

Lietuvos duomenys – NVSC, Europos tendencijos – ECDC

Lietuvos savaitines apžvalgas galima tikrinti NVSC svetainėje, ieškant informacijos apie gripą, COVID-19 ir kitas kvėpavimo takų infekcijas. Svarbu pasižiūrėti ne vien paskelbimo datą, bet ir laikotarpį, kurį apima skaičiai.

Europos padėtį skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Jo kvėpavimo takų virusų stebėsenos duomenys padeda sekti platesnes tendencijas. Lyginant šalis reikėtų patikrinti, ar sutampa savaitė ir rodiklio apibrėžimas: susirgimai, teigiamų tyrimų dalis ir hospitalizacijos nėra tas pats.

Dėl tyrimo ar skiepo tvarkos reikia teirautis gydymo įstaigoje

Ši sergamumo statistika nepatvirtina naujų vakcinacijos ar testavimo taisyklių. Iš jos negalima spręsti, kam tyrimas apmokamas, ar reikalingas siuntimas ir kokia registracijos į skiepijimą tvarka galioja konkrečioje įstaigoje.

Praktinis žingsnis gyventojams – susisiekti su savo šeimos gydytojo įstaiga. Atsiradus ligos simptomams, ypač vyresniam ar lėtinėmis ligomis sergančiam žmogui, ten galima pasitikslinti konsultacijos skubumą, tyrimo poreikį ir atvykimo tvarką. Artimiesiems verta iš anksto turėti įstaigos kontaktus.

Kitas stebimas laikotarpis – spalio 19–25 dienos. Jo duomenys parodys, ar bendras sergamumas toliau mažėja ir kaip keičiasi hospitalizacijų bei mirčių skaičius.