Siūlo, kad įstatymo projektas įsigaliotų tik po 2024 m. Seimo rinkimų
Po to, kai vakar, po negarbingo valdančiųjų žaidimo, buvo pritarta Civilinės partnerystės įstatymui, opozicinių partijų politikai bando griebtis paskutiniojo šiaudo. Gavę atvirą valdančiųjų spjūvį į veidą ir jiems pasistengus, kad dalies prieš tokio įstatymo priėmimą nusiteikusių parlamentarų net nebūtų Seime, opozicionieriai siūlo nukelti galutinį sprendimą dėl šio įstatymo įsiteisėjimo priimti jau naujam Seimui 2024-aisiais. Viliamasi, kad tada bent jau bus laikomasi minimalių etikos normų, kai įstatymai bus priiminėjami garbingai sulaukiant visų Seimo narių balsų.
„Matant sociologines apklausas, kurios rodo, kad dauguma Lietuvos žmonių nepritaria civilinės sąjungos (partnerystės) tarp tos pačios lyties asmenų įteisinimui, bei suprantant, kad kelių balsų skirtumu priimami įstatymai neturi tvarumo, o taip pat siekiant nesukurti nepagrįstų teisėtų lūkesčių, kurie keltų klausimų po Seimo rinkimų kitai daugumai nusprendus atšaukti priimtą įstatymą, siūlome nukelti įstatymo įsigaliojimo datą po 2024 m. vyksiančių Seimo rinkimų“, – teigiama pasiūlyme, kurį pasirašė Rita Tamašunienė, Agnė Širinskienė, Aušrinė Norkienė ir Laima Nagienė[1].
Agnė Širinskienė rėžia atvirai – valdantieji tiek užsikepę prastumti Civilinės sąjungos projektą, kad nei visuomenės apklausos, nei moralės normos jiems nebegalioja.
„Prieštaraujantys tiesiog buvo išsiųsti į komandiruotes arba suklaidinti išvakarėse darytais pareiškimais, kad klausimas svarstomas nebus.
Bet ko tikėtis iš moraliai bankrutavusių valdančiųjų“, – sakė A. Širinskienė pasidalindama kolegių ir jos pačios pasirašytu siūlymu nukelti pataisų įsigaliojimą į kitus metus[2].
Civilinės sąjungos įstatymo projektą prastūmė apgaulės būdu
Balsavimo išvakarėse projekto iniciatoriai rietė istorijas, kad klausimas nebus svarstomas. Tiesiog va jie taip ėmė, ir nusprendė.
„Pagalvojom, kad čia dabar ir taip daug įtampų, ir ta temperatūra politinė labai užkaitusi, gal nėra gerai dar vieną projektą, kuris tą temperatūrą neišvengiamai papildomai užkeltų, įdėti į darbotvarkę. Dėl to ir, pasitarus su Seimo pirmininke, siūlome išimti tą paketą“, – pirmadienį sakė Seimo pirmininkės pavaduotojas Jurgis Razma[3].
Bet jau kitą rytą valdantieji lyg niekur nieko Seimo posėdžių salėje ėmė postringauti, kad klausimą reikia grąžinti į darbotvarkę. Ką ir bekalbėti – tikri žodžio žmonės.
„Vakar išėmę iš darbotvarkės, o šiandien tikėtai/netikėtai vėl į ją įkėlę civilinės sąjungos projektą, tik babakšt (galvojau kokį riebesnį ištiktuką parašyt)… ir prastūmė!
Pabalsavo valdantieji (beje, ne visi, gudresni tiesiog neatėjo į posėdį), dauguma socialdemokratų ir trys Skvernelio demokratai. Tai ir užteko tų balsiukų… Po pateikimo pravažiavom“, – rašo ir visuomenininkė bei politikė Vitalija Jankauskaitė[4].
Du darbo partijos, keturi demokratų, penki valstiečių, trys socdemų nariai nebalsavo. Tiek balsų būtų sočiai užtekę, kad įstatymo projektui pritarta nebūtų. Jie posėdyje nebūtinai nebuvo dėl to, kad tiesiog nenorėjo – dalis tų, kurie būtų balsavę prieš, nebuvo grįžę iš komandiruočių. Gal būtų grįžę, bet garsiai surėkus, kad ai, žinote, klausimą iš darbotvarkės išimame, apsisprendė, kad gali toliau ramiai tęsti kitus parlamentaro darbus.
Ir tik balsavimo rytą jie suprato, kaip siaubingai „apmauti“ buvo laisvę mylinčių kolegų.
„Jokia valdžia nesielgė taip klastingai kaip ši – štai vakar paskelbusi, kad išima iš darbotvarkės Civilinę sąjungą, šiandien vėl ją įtraukė. Kai kurie balsuojantys PRIEŠ nespėjo grįžti iš komandiruočių“, – sako ir Laisvos visuomenės instituto valdybos narė
Kristina Zamarytė-Sakavičienė[5].
Opozicijos balsais prastūmė partnerystės įstatymą
Net valdančioji koalicija, balsuodama už šį įstatymo projektą, nebuvo vieninga. Kai kurie konservatoriai visgi netrykšta noru įteisinti homoseksualių žmonių santykius ir prilyginti juos šeimai. Bet kas jau kas, o opozicija savo teigiamais balsais šokiravo ne vieną.
Balsavimo lentelėje matyti, kas gi nulėmė iš tiesų tai, jog įstatymas buvo priimtas. Net valdančiųjų gretose neradus sutarimo ir kai kuriems konservatoriams balsavus prieš, su žalia vėliava išstojo socdemai ir demokratų frakcija. Tie patys, kurie save vadina opozicija, tie patys, kurie deklaravo visai kitas vertybes.
„Po svarstymo net 6 SOCIALDEMOKARATAI IR 3 Sauliaus Skvernelio frakcijos nariai pritarė PARTNERYSTĖS ĮSTATYMUI. Jeigu Sauliaus frakcijos 3 nariai būtų balsavę PRIEŠ, tai projektui būtų nepritarta“, – savo socialiniame tinkle rašė Remigijus Žemaitaitis[6].
„Na, dėkokite reitingų lentelės viršuje esantiems socialdemokratams ir S. Skvernelio „demokratams“. Ką tik jų balsais Civilinės sąjungos įstatymas (partnerystės) „praėjo“ svarstymo stadiją. Liko paskutinis balsavimas“, – sakė ir parlamentarė Ligita Girskienė[7].
„Dienos didvyriai yra: S. Skvernelio „Vardan valdžios“ – T. Tomilinas, Lukas Savickas, Domas Griškevičius. Socdemai: A. Sysas, R. Budbergytė, L. Jonauskas, G. Paluckas, D. Šakalienė, J. Sabatauskas“, – reziumavo visuomenininkas Algimantas Rusteika[8].
I. Vėgėlė: kodėl išankstinių Seimo rinkimų nebus?
Ignas Vėgėlė sako, kad konservatorių saviplaka dabar tėra dar vienas nelabai vykęs bandymas viešai komunikuoti apie gailestį dėl susidariusios situacijos. Jokio gailesčio iš tiesų net nėra, tėra tik noras išsaugoti paskutinius politinio orumo likučius.
Perkrovimo nebus – sako teisininkas, ir vardija priežastis, kodėl galime net nesvajoti apie priešlaikinius rinkimus.
„Priešlaikinių rinkimų akivaizdus laimėtojas – socialdemokratai, Skvernelio ir valstiečių partijos. Konservatoriams šis scenarijus, kad ir koks atrodytų naudingas, greičiausiai pasisuks pačia nemaloniausia linkme: kas gali balsuoti už politikus ir partiją, kuri turėjo daugumą, neribotą valstybės valdymo kontrolę, tačiau patys metė savo mandatus ir prašo „perkrovimo“? Kitaip tariant, valdantieji pripažįsta, kad jie nebegali toliau valdyti valstybės“, – sako Ignas Vėgėlė.
Jis priduria, kad net ir išrinkus kitus valdančiuosius, net neatsiras premjero – opozicija per trejus metus nesugebėjo susitarti ir pešasi tarpusavyje taip ir neišsirinkę savo lyderio.
„Vargiai kas sutiktų formuoti mažumos vyriausybę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų.
Todėl panašiausia, kad laikinoji Šimonytė ar nuolatinis Gabrielius valdys iki pat kitų rinkimų. O konservatoriai pasakos, kokia didelė yra jų „auka“ – niekas nenori valdyti, todėl jiems eilinį kartą tenka sunkiausia našta valdyti krizę po krizės“, – sako teisininkas[9].
