Ar Lietuva pasiruošusi dienai, kai kortelės nebeveiks? Finansų ekspertė ragina turėti grynųjų
Daugeliui žmonių šiandien atsiskaitymas kortele ar telefonu tapo kasdienybe. Tačiau kas nutiktų, jei vieną dieną šios sistemos tiesiog nustotų veikti? Finansų ekspertė Daiva Čibirienė sako, kad tokia situacija nėra neįmanoma, todėl gyventojai turėtų būti pasiruošę ir turėti grynųjų pinigų.
Pasak jos, sutrikus ryšiui ar elektroninėms mokėjimo sistemoms apsipirkimas parduotuvėse gali tapti sudėtingas, nes atsiskaitymai galėtų vykti tik grynaisiais[1].
„Mano rekomendacija būtų tokia – turėkite grynųjų pinigų. Nes jeigu atsitiktų kažkas, kas sutrikdytų atsiskaitymus kortelėmis ar elektroniniais būdais, tai apsipirkimas tą vadinamąją X dieną gali tapti labai komplikuotas.“ – teigė D. Čibirienė.
Ekspertė pabrėžia, kad tokiais atvejais žmonės turėtų turėti bent minimalų finansinį rezervą, kuris leistų įsigyti būtiniausių prekių.
Kiek grynųjų verta turėti
D. Čibirienė teigia, kad kiekvienas žmogus turėtų įsivertinti savo kasdienes išlaidas ir turėti tiek pinigų, kad jų pakaktų bent trumpam laikotarpiui.
„Aš manyčiau, kad tiek, kiek žmogui užtektų bent savaitei.“ – nurodė ekspertė.
Tai, anot jos, leistų nusipirkti maisto, būtiniausių prekių ar kitų svarbių dalykų, jei sutriktų įprasti atsiskaitymo būdai.
Technologijos patogios, bet ne visada patikimos
Nors skaitmeniniai mokėjimai šiandien yra itin patogūs ir plačiai naudojami, ekspertė primena, kad ekstremaliose situacijose technologijos gali neveikti. Tokiu atveju grynieji pinigai tampa vieninteliu atsiskaitymo būdu.
Todėl turėti nedidelį grynųjų rezervą namuose, pasak jos, reikėtų vertinti kaip paprastą atsargumo priemonę, kuri gali padėti išvengti problemų netikėtų sutrikimų metu.
Esant ekstremalioms situacijoms kainos gali šoktelėti
Apie grynųjų pinigų svarbą D. Čibirienė kalbėjo ir seniau. Ji yra pabrėžusi, kad nors valdžios institucijos vis dažniau skatina gyventojus pereiti prie skaitmeninių atsiskaitymų, visiškas atsisakymas grynųjų gali kelti rizikų.
Skaitmeninės mokėjimo sistemos priklauso nuo interneto, elektros ir technologinės infrastruktūros, todėl sutrikus ryšiui, serveriams ar tapus sukčiavimo aukomis pinigai gali tapti nepasiekiami. Tuo tarpu grynieji pinigai veikia nepriklausomai nuo technologijų, todėl krizės ar ekstremalios situacijos metu gali tapti vieninteliu patikimu atsiskaitymo būdu.
Pasak jos, gyventojai turėtų turėti bent minimalų grynųjų rezervą, nes ekstremaliomis aplinkybėmis būtiniausių prekių kainos gali greitai išaugti.
Kol Švedija ragina kaupti grynuosius, Lietuva ruošia atsiskaitymus kortelėmis be interneto
Tuo tarpu Švedijos centrinis bankas „Riksbank“ išplatino rekomendaciją gyventojams namuose laikyti bent 1 000 Švedijos kronų (apie 110 JAV dolerių) grynaisiais pinigais. Pasak banko, tokia suma galėtų padėti bent savaitę padengti būtiniausias išlaidas, jei dėl karo, kibernetinės atakos ar kitų ekstremalių situacijų laikinai sutriktų skaitmeninės mokėjimo sistemos.
Gyventojams taip pat patariama turėti skirtingų bankų mokėjimo korteles ir naudotis nacionaline mobiliųjų mokėjimų sistema „Swish“, kad esant trikdžiams būtų daugiau alternatyvių atsiskaitymo būdų. Tokios rekomendacijos yra platesnių Švedijos pastangų stiprinti civilinį pasirengimą dalis, nes valdžia pabrėžia, kad gyventojų pasiruošimas yra svarbi šalies bendros gynybos sistemos dalis.
Lietuvoje tuo metu akcentuojamas kitoks sprendimas – Lietuvos bankas svarsto galimybę krizės atveju leisti atsiskaityti mokėjimo kortelėmis „offline“ režimu. Tokiu būdu, net ir dingus elektrai ar internetui, būtų galima įsigyti tik būtiniausias prekes, tokias kaip maistas, vaistai ar degalai, o iš anksto nustatytas limitas leistų apsipirkti maždaug savaitei.
Kartu Europos Sąjunga rengiasi įvesti skaitmeninį eurą, kuris ateityje galėtų veikti net ir be interneto ryšio.
