Prancūzijos užjūrio teritorijoje – neramumai
Prancūzija į jai priklausančią Naujosios Kaledonijos užjūrio teritoriją, kurioje jau kelias dienas vyksta neramumai, siunčia saugumo pajėgų pastiprinimą ir kitokių būtinųjų priemonių saugumui užtikrinti.
Šiuo metu šalyje „padėtis ramesnė ir taikingesnė“, tačiau komendanto valanda ir draudimas būriuotis tebegalioja po šią savaitę kilusių masinių neramumų[1].
Per neramumus žuvo penki asmenys, tarp jų – du policijos pareigūnai. Dar šimtai žmonių patyrė rimtų sužeidimų. Ketvirtadienį naktį buvo padegta mokykla ir du autobusai, suniokotos parduotuvės. Prekybos ir pramonės rūmų (CCI) pirmininkas Davidas Guyenne’as teigė, kad buvo sunaikinta 80-90 proc. maisto produktų platinimo tinklo Naujosios Kaledonijos sostinėje Naumėjoje: nuo parduotuvių iki sandėlių ir didmenininkų. CCI teigė, kad padaryta žalos už maždaug 200 mln. eurų. Jau buvo sulaikyta apie 200 iš maždaug 5 000 „maištininkų“; vienas žmogžudyste įtariamas asmuo pats pasidavė pareigūnams[2].
Naujojoje Kaledonijoje uždraustas „TikTok“, teigiant, kad šia programa naudojosi protestuotojai. Tiesa, pati socialinės žiniasklaidos bendrovė pareiškime šį sprendimą pavadino „apgailėtinu“ ir teigė, kad „vietos valdžios institucijos ar Prancūzijos vyriausybė nepateikė jokio prašymo ar klausimo, reikalavimo pašalinti turinį“.
Prancūzija siekia išsaugoti Naujosios Kaledonijos kontrolę
Smurtiniai veiksmai prasidėjo dar pirmadienį, kai Prancūzijos nacionalinė asamblėja patvirtino ginčijamas balsavimo reformas, papiktinusias nepriklausomybės rėmėjus. Po to nacionalinė asamblėja Paryžiuje šią reformą priėmė. Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės sąjūdis baiminasi, kad dėl šios reformos sumenks jos politinė įtaką tarp vietinių kanakų – Malaizijos čiabuvių.
Prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad Prancūzijos įstatymų leidėjai balsuos už konstitucijos pakeitimo priėmimą iki birželio pabaigos, nebent Naujajai Kaledonijai prieštaraujančios pusės galėtų sudaryti naują susitarimą, tačiau ketvirtadienį planuota E. Macrono ir Naujosios Kaledonijos įstatymų leidėjų vaizdo konferencija buvo atšaukta, nes „skirtingi veikėjai nenorėjo kalbėtis tarpusavyje“.
Penktadienį pasirodė pranešimai, kad kai kurios Ramiojo vandenyno Naujosios Kaledonijos teritorijos dalys „ištrūko“ iš valstybės kontrolės.
„Bus atsiųstas pastiprinimas… kontroliuoti iš mūsų ištrūkusias sritis, kurių kontrolės nebegalima užtikrinti“, – kalbėdamas su žurnalistais per spaudos konferenciją pasakė Naujosios Kaledonijos Respublikos vyriausiasis komisaras Louisas Le Francas.
Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalis pranešė, kad jo šalis pasiųs „maždaug 1 000 papildomų saugumo darbuotojų“ į Naująją Kaledoniją.
„Padėtis (…) tebėra labai įtempta, vyksta plėšikavimas, riaušės, padegimai ir išpuoliai, netoleruotini ir baisūs“, – sakė G. Attalis po susitikimo su prezidentu Emmanueliu Macronu ir pridūrė, kad pastiprinimas prisidės prie „1700 saugumo darbuotojų, jau esančių vietoje“.
Pirmadienį protestą prieš siūlomą konstitucinę reformą surengusi grupė „Lauko veiksmų koordinavimo grupė“ (CCAT) dėl smurto apkaltino Prancūzijos vyriausybę.
„Susidūrę su užsispyrusiu valstybės ryžtu primesti konstitucijos pakeitimą, smerkiame jos neatsakingumą ir laikome ją atsakinga už žmonių gyvybių praradimą, žiaurumus ir šalies ekonominės struktūros griovimą“, – sakoma jos pareiškime.
Ramiojo vandenyno bažnyčių konferencija (PCC) paragino Jungtines Tautas pradėti „nešališką ir kompetentingą dialogo misiją“ padėčiai Naujojoje Kaledonijoje stebėti.
Su prancūzų užjūrio teritorijos neramumais siejamas ir Azerbaidžanas
Savo ruožtu Prancūzija dėl įvykių kaltina iš pirmo žvilgsnio, regis, niekuo dėtą Azerbaidžaną. Prancūzijos vyriausybė neabejoja, kad Azerbaidžanas kelia įtampą Naujojoje Kaledonijoje; Azerbaidžanas griežtai atmeta kaltinimus[3].
Tačiau tai tik paskutinis iš daugybės įtampos tarp Paryžiaus ir Baku atvejų ir ne pirmas kartas, kai Prancūzija kaltina Azerbaidžaną įtampos kėlimu.
Pakutiniu atveju, Paryžius atkreipia dėmesį į tai, kad per protestus šalia kanakų simbolių staiga pasirodė Azerbaidžano vėliavos, o su Baku valdžios institucijomis susijusi grupė atvirai remia separatistus ir smerkia Paryžių. Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos atstovas Ayhanas Hajizadehas paneigė bet kokius Kaledonijos laisvės kovos lyderių ir Azerbaidžano ryšius, bet socialiniuose tinkluose plačiai paplitusiuose vaizduose matyti, kad kai kurie nepriklausomybės šalininkai vilki marškinėlius, papuoštus Azerbaidžano vėliava.
Įtampa tarp Paryžiaus ir Baku išaugo po 2020 m. karo ir 2023 m. žaibiško puolimo, kurį Azerbaidžanas surengė siekdamas iš etninių armėnų separatistų susigrąžinti atsiskyrusio Kalnų Karabacho regiono kontrolę.
Prancūzija yra Armėnijos sąjungininkė, be to, joje gyvena didelė armėnų diaspora. Savo ruožtu Azerbaidžanas dar pernai pakvietė Prancūzijos teritorijų Martinikos, Prancūzijos Gvianos, Naujosios Kaledonijos ir Prancūzijos Polinezijos separatistus atvykti į Baku vykusią konferenciją.
Naujoji Kaledonija – viena iš kelių Prancūzijos rankose likusių buvusių kolonijų
Naujoji Kaledonija yra už 1 200 kilometrų į rytus nuo Australijos. Nuo 1853 m. iki 1946 m. ši teritorija buvo Prancūzijos kolonija, tačiau dabar skirtingai nei kitos užjūrio teritorijos, turi ypatingą statusą, jai suteikta plataus masto autonomija.
Šalyje balso teisę turi maždaug 185 tūkst. gyventojų, o pagal 1988 m. pasiektą susitarimą su Prancūzija leista surengti nepriklausomybės referendumus. Tačiau jie nebuvo sėkmingi nepriklausomybės siekiantiems judėjimams.
Trijuose 2018 m., 2020 m. ir 2021 m. surengtuose referendumuose šalies gyventojai vis dėlto nubalsavo likti Prancūzijos dalimi. Nepriklausomybės sąjūdis paskutinį referendumą boikotavo, teigdamas nesutiksiąs su jo rezultatais.
2021 m. daugiau nei 96 proc. Naujosios Kaledonijos rinkėjų atmetė pasiūlymą skelbti nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Tiesa, rinkėjų aktyvumas siekė vos 43,90 proc., nes referendumą boikotavo už nepriklausomybę pasisakančios grupės.
Ekspertai jau tada perspėjo, kad tokie referendumo rezultatai gali padidinti etninę įtampą, nes skurdžiau gyvenantys kanakai – Melanezijos čiabuviai – nori nepriklausomybės, kurios visai nepageidauja turtingesnė baltųjų bendruomenė.
