Kanadoje nuspręsta apriboti žodžio laisvę internete
Už netyčia iš lūpų išsprūdusias „rupūžes“ jau gali tekti atsakyti ir Kanados gyventojams, mat praėjusią savaitę buvo priimtas naujasis Transliavimo internetu įstatymas, kuriuo ketinama kontroliuoti turinį internete. Panašūs pasvarstymai jau pasigirdo ir Lietuvoje, kai už ne tokį padėtą jaustuką viešojoje erdvėje ar draugą juokais išvadinus „žalčiu“, gali tekti administracinė atsakomybė ir nemenka bauda.
Kanados Senatas priėmė prieštaringai vertinamą įstatymo projektą – Transliavimo internetu įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Transliavimo įstatymas, taip pat nuspręsta Kanados radijo, televizijos ir telekomunikacijų komisijai (CRTC) suteikti naujus įgaliojimus reguliuoti interneto turinį[2].
Pasak Teisingumo centro už konstitucines laisves įkūrėjo ir prezidento Johno Carpay, šiuo įstatymu būtų įgalinama Kanados radijo, televizijos ir telekomunikacijų komisija (CRTC) prisiimti teisę reguliuoti bet kokią programą.
„Ilgainiui CRTC galėtų reguliuoti didžiąją dalį turinio, skelbiamo pagrindinėse socialinės žiniasklaidos priemonėse – net ir tais atvejais, kai turinį sukuria ar įkelia religinės, politinės ir labdaros ne pelno siekiančios organizacijos“, – pridūrė J. Carpay[2].
Tačiau įstatymo projekto kritikai mano, kad tai dar viena priemonė vyriausybei išplėsti savo galimybes cenzūruoti kalbą internete.
Lietuvoje norima bausti net už lietuviškus keiksmažodžius ir vidurinio piršto ikonėles
Tuo tarpu žodžio laisvės internete cenzūra jau įsigali ir Lietuvoje – Vidaus reikalų ministerijai (VRM) užsimojus apriboti žmonių galimybes plūstis ir keiktis internete už tai numatyta net administracinė atsakomybė skiriant baudas nuo 30 iki 140 eurų.
Visgi, gali tekti atsakyti ne tik už rusiškus keiksmažodžius, bet ir tuos, kuriuos vartojame gimtąja kalba. Tokių sąraše ir tradiciniais tapę „rupūžė“, „gyvatė“, „žaltys“ ir kiti lietuviški gyvūnų pavadinimai, dažnai vartojami netekus kantrybės, bet norint išlikti bent kiek kultūringam ir nepasirodyti mužiku.
Tačiau jei šie lietuviški gyvūnų pavadinimai kažkam pasirodys įžeidžiantys ir tas asmuo pasiskųs – jau tada gresia administracinės atsakomybės botagas ir pamoka nepaklūstančiam liežuviui (ar nepaklusniems klaviatūrą maigantiems pirštams).
Kita vertus, pritarus tokiems pokyčiams, neigiamų emocijų nebus galima išreikšti net ikonėlėmis (angl. „emoji“). Nesvarbu, tyčia ar netyčia, juokais ar ne visai, paspausite vidurinio piršto ikonėlę – gali taip pat tekti plačiai praverti piniginę.
Tokie apribojimai ne juokais pakaitino lietuvių kraują ir kai kurie net pabrėžė, kad tokių nesąmonių dar negirdėjo net iš draudimais pasižymėjusių „valstiečių“. Tačiau ką primena tikrai, tai Rusiją, kuri dar 2014 metais nusprendė uždrausti keiksmažodžius meno ir literatūros kūriniuose.
JAV prakalbus apie ribojimus, šie buvo palaikyti pavojumi demokratijai
Tuo tarpu dar 2021 metais buvo išsiaiškinta, kad žodžio laisvės internete ribojimai gali neigiamai paveikti demokratiją ir galiausiai įvesti masinę cenzūrą ir tas atsispindėjo JAV Saugumo internete įstatymo projekte[4]. Buvo teigiama, kad tokiomis nuostatomis interneto kontrolė perduodama Silicio slėniui.
JAV teisės kompanijos neabejojo, kad šiam projektui tapus įstatymu, valstijose veikiančios technologijų įmonės įgys per daug galių.
Šiame įstatymo projekte socialinės žiniasklaidos įmonėms buvo nustatomos naujos pareigos šalinti žalingą ar neteisėtą turinį. Visgi kritikai teigė nors ir pritariantys, kad iš interneto platformos būtų šalinamas turinys, susijęs su seksualine vaikų prievarta, teroristine medžiaga bei turinys, kuriame demonstruojama rasinė neapykanta bei smurtas, jie teigė, kad kitos nuostatos gali neigiamai paveikti žodžio laisvę.
2021 m. gegužę paskelbtame Saugos internete įstatymo projekte buvo numatyta pareiga socialinės žiniasklaidos bendrovėms bei kai kurioms kitoms platformoms, kuriose vartotojai gali dalytis ir skelbti medžiagą, pašalinti žalingu laikomą turinį[4].
Tokiu turiniu gali būti ir tas turinys, kuris neperžengia teisėtumo ribų, bet vis tiek gali būti traktuojamas kaip žalingas (pavyzdžiui, piktnaudžiavimas ar pranešimai, kuriais skatinama save žaloti).
Tačiau galiausiai 2022 metais buvo nuspręsta priimti Vaikų saugumo internete įstatymą, kuris reikalauja socialinės žiniasklaidos platformų riboti ekrano laiką ir saugoti vaiko duomenis[5]. Įstatymo projektu taip pat nustatytas reikalavimas bendrovėms suteikti tėvams ir nepilnamečiams galimybę keisti nustatymus platformoje, kad būtų uždraustas tam tikros rūšies turinys.
