Būsimąją žmoną sutiko savo treniruotėje
Žydų kilmės prancūzą Patricką Borją į Lietuvą atvedė meilė – prieš penkerius metus jis vedė lietuvę, su kuria susipažino Jungtinės Karalystės sostinėje Londone. Po ilgų svarstymų šeima apsisprendė keltis į Lietuvą. Tiesa, santuoka truko neilgai – iširo po vos pusantrų metų. Buvusi P. Borjos žmona su sūnumi tuomet grįžo į Londoną, o jis pats liko Vilniuje. „Man čia be galo patinka. Apsipratau ir galvoju, jog liksiu čia visam laikui“, – neslėpė jis.
Paryžiuje gimęs vyras pabaigęs vidurinę mokyklą išvyko į Izraelį, kur keletą metų tarnavo kariuomenėje, o paskui įsidarbino policijos pareigūnu. Visgi šis darbas jam nebuvo arti širdies, tad po kurio laiko iš jo išėjo ir pradėjo dirbti apsaugos darbuotoju, o vakarais ėmė šokti pramoginėje grupėje. „Šokti man patiko nuo mažumės, su grupe linksminome vakarieniaujančius žmones, daug gastroliavome“, – prisiminė vyras.
Vėliau nusprendė grįžti į Paryžių, tačiau ten neužsibuvo. „Po tokio ilgo laiko tarpo pritapti Prancūzijoje nebebuvo lengva, – prisipažino jis. – Be to labai norėjosi ko nors naujo.“ Tuomet vyras nutarė vykti į Londoną, kur toliau dirbo apsaugos darbuotoju, o vieną vakarą atsitiktinai papuolė į zumbos treniruotę, kuri vyro gyvenimą dar kartą pakeitė.
„Į zumbos treniruotę pakvietė viena draugė, ji žinojo, kad labai mėgstu šokti ir manė, kad man turėtų patikti. Aš neturėjau daug laiko ir spyriojausi, visgi sutikau nueiti“, – kalbėjo užsienietis. Treniruotė jam paliko didelį įspūdį, o ją vedęs treneris iškart pastebėjo vyro talentą – jau po pirmojo užsiėmimo pakvietė jį ateiti į kursus, kuriuose ruošiami zumbos treneriai. Patrickas kvietimą priėmė ir jau po keleto mėnesių ėmė pats versti treniruotes. Vienoje jų sutiko ir savo būsimąją žmoną.
Zumba – tai prieš dvidešimtį metų JAV sukurta kūno rengybos programa, kurią sudaro pratimai, pasiskolinti iš Lotynų Amerikos šokių salsos, regetono, merengės ir kumbijos. Zumba gimė atsitiktinai – kartą kolumbietis aerobikos treneris Alberto Perezas į treniruotę pamiršo atsinešti jai skirtą muziką, teko suktis iš padėties – iš automobilio jis atsinešė kasečių su lotyniška muzika ir improvizavo. Susirinkusiesiems į treniruotę toks eksperimentas taip patiko, kad ėmė trenerio prašyti pakartoti, ir netrukus jis netgi ėmė kurti specialią programą. Vėliau šią programą pamatė investuotojai, sutikę skirti pinigų ją tobulinti ir populiarinti. Šiandien zumbos treniruotės vyksta daugiau nei dviejuose šimtuose pasaulio valstybių, jas veda beveik 150.000 specialiai paruoštų trenerių. „Ši programa unikali tuo, kad jos metu sudeginama itin daug kalorijų, o pati programa yra smagiausia iš visų kūno rengybos programų, kokios tik egzistuoja. Tai ne tik treniruotė, tai puikus būdas pakelti nuotaiką“, – tvirtino P. Borja.
Šiuo metu yra sukurta net keliolika zumbos versijų, pavyzdžiui, „Zumba Gold“, skirta vyresnio amžiaus žmonėms, „Zumbini“ – zumba kūdikiams, „Zumbatomic“ – zumba vaikams, „Aqua Zumba“ – mankšta vandenyje ir t.t.
Lietuviškai moka pasisveikinti, atsisveikinti ir pajuokauti
„Kai atvykau į Lietuvą, zumba buvo bepradedanti populiarėti, jau buvo zumbos instruktorių, tačiau dar nedaug. Šiuo metu jų yra jau netoli šimto“, – sakė treneris. Vyras vedė treniruotes įvairiuose sporto klubuose, deja, didelė jų dalis paskelbus pandemiją subankrutavo. Dabar jo treniruotės vyksta internetu, taip pat kiekvieną sekmadienį, nesvarbu koks būtų oras, jis veda treniruotes lauke – Vingio parke.
Lietuvių kalbos prancūzas yra pramokęs tik truputį. Moka pasisveikinti, atsisveikinti, kitų mandagumo žodžių ir posakių. Į treniruotę atėjusiems žmonėms jis prisistato: „Aš – Patrickas. Esu čia tam, kad sutaršyčiau jūsų šukuoseną“, o treniruočių metu kartais juokdamasis sušunka: „Nežiūrėk man į kojas – žiūrėk man į akis!”. Pasak jo, zumbos treneris neturėtų be perstojo kalbėti – jo darbas rodyti pratimus, šokti kartu su grupe, tad susirasti darbą net gerai nemokant kalbos jam nebuvo sunkumų.
Nors treneriams yra pateikiama muzika ir jau sukurti pratimai, Patrickas treniruočių metu kartais panaudoja ir vieną kitą lietuvišką dainą. Pavyzdžiui, prieš šių metų „Eurovizijos“ konkursą kartais pagrodavos „The Roop“ dainą „Discoteque“, tiesa, ji nėra labai tinkama zumbai, o treniruotės gale atsipalaidavimui dažnai „uždeda“ Leon Somov & Jazzu dainą „Ką tu su manim darai?“.
Gimtoji vyro kalba – prancūzų, jis taip pat laisvai kalba angliškai, vokiškai ir hebrajiškai, norėtų pagerinti ir lietuvių kalbos žinias, tačiau pasak jo, tai sunkiausia kalba kokią tik žino. „O gal ir amžius jau daro savo – šiaip ar taip, man yra jau virš penkiasdešimties“, – svarstė jis. Lietuvių kalbą jis mokosi savarankiškai – norėtų lankyti ir kursus, tačiau jie įprastai vyksta tuo pačiu metu, kaip ir jo treniruotės. Šiuo metu vyras ieško su kuo galėtų daryti užsienyje populiarius kalbos mainus – kai skirtingomis kalbomis kalbantys žmonės jų moko vienas kitą. „Galėčiau susitikus pusvalandį mokyti prancūzų kalbos už tai, kad pusvalandį mane mokytų lietuvių“, – paaiškino jis.
Maisto produktus perka Kalvarijų turguje
Prancūzui labai patinka lietuviai, anot jo, jie yra geraširdžiai, nors naujus žmones prisileidžia ir ne iš karto. Lietuvės moterys anot jo – itin gražios. „Čia susiradau tik kelis draugus, tačiau jie tikrai patikimi“, – džiaugėsi pašnekovas.
Jis taip pat mėgsta lietuvišką maistą – mano, kad čia jis žymiai geresnis ne tik už siūlomą Jungtinėje Karalystėje, bet net už siūlomą Prancūzijoje. „Maistas čia yra labai natūralus, jo skonis visiškai kitoks, o kainos yra neaukštos“, – sakė jis. Vyras gyvena Šiaurės miestelyje, apsiperka aplinkiniuose prekybos centruose, taip pat bent kartą per savaitę įsigyti maisto produktų, ypač – šviežių vaisių ir daržovių bei mėsos užsuka į Kalvarijų turgų.
„Turiu du pomėgius – gaminti ir valgyti“, – juokėsi vyras. Dažniausiai jis gamina sriubas, troškinius, makaronų patiekalus. Labai mėgsta šaltibarščius, grikius – juos atrado apsigyvenęs Lietuvoje ir nuo to laiko jų valgo bent kelis kartus per savaitę. „Man jie labai skanūs – kartais išsiverdu ir tiesiog valgau vienus. Be to jie labai sveiki – tai lietuviškas supermaistas“, – įsitikinęs jis. Tiesa, treneris nevengia ir saldumynų, ypač mėgsta šokoladą, saldainius „Paukščių pienas“. Per karantiną, kai treniruočių sumažėjo iki vos poros per savaitę, buvo priaugęs daugiau nei dešimtį kilogramų, tačiau dabar nemažą jų dalį jau pavyko numesti.
Vyras nerūko ir visiškai nevartoja alkoholio. „Lietuviai yra alaus mėgėjai, kai pasakau, jog nevartoju alkoholio, daugeliui būna sunku tuo net patikėti“, – teigė P. Borja. Žmonės klausia, ar tokį pasirinkimą vyras priėmė dėl religijos. „Ne, nesu religingas“, – tikino jis.
Nors save laiko miesto žmogumi, vyrui labai patinka Lietuvos gamta ir laisvu laiku daug joje būna. Šiuo metu Lietuvoje lankosi jo buvusi žmona su sūnumi – su juo taip pat dažniausiai vyksta į gamtą. „Lietuvoje labai grynas oras”, – įvertino prancūzas.
Nepatinka uodai ir sunki ekonominė situacija
Paryžiuje, kur gyvena P. Borjos mama (tėvas yra miręs) ir trys seserys, paskutinįkart jis lankėsi prieš ketverius metus. Tačiau jo šeima jį net kelis kartus aplankė Lietuvoje. „Šiek tiek pakeliavome, mano šeimai didelį įspūdį paliko Vilnius, Trakai, pajūris. Labai skaniai valgėme, tiesa, košerinio maisto Lietuvoje siūlo gana nedaug restoranų, jo rasti buvo sunku, o juk čia lankosi itin daug turistų iš Izraelio“, – stebėjosi vyras. Pandemijos metu keliauti buvo sudėtinga, tačiau su artimaisiais vyras kas keletą dienų susiskambina per programėlę „WhatsApp“.
Kas Lietuvoje nepatinka? „Tai, kad žmonės viešose vietose labai stumdosi, pavyzdžiui, parduotuvėse, ar viešajame transporte. Taip pat vairavimo kultūra labai prasta“, – sakė dabar daugiausiai automobiliu keliaujantis pašnekovas. Vilniuje jis jaučiasi saugiai, visgi kai kurių rajonų vengia, ypač tamsiuoju paros metu.
Kartą vyrui yra telefonu paskambinęs nepažįstamas žmogus ir anglų kalba paliepęs grįžti atgal į „savo Ispaniją“. „Nusijuokiau, kad esu ne iš Ispanijos, o iš Prancūzijos, visgi pasijutau labai nesmagiai, galvojau, gal net reikia apie įvykį pranešti policijai“, – pasakojo jis.
Taip pat jam nepatinka, kad Lietuvoje daug uodų.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į sunkią Lietuvos ekonominę būklę. „Minimalus atlyginimas čia per pus mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, pensijos – itin mažos. Nežinau, kaip žmonės pragyvena. O dar ir paskelbta pandemija sužlugdė daugybę verslų. Mane ji taip pat stipriai palietė“, – kalbėjo vyras.
